„Sprendimas dėl užmigdymo buvo priimtas remiantis visuotiniu nuolatinės grėsmės žmonių saugumui vertinimu“, – teigė Norvegijos žuvininkystės valdybos vadovas Frankas Bakke-Jensenas.
„Atidžiai išnagrinėjome visus galimus sprendimus. Padarėme išvadą, kad negalėjome užtikrinti gyvūno gerovės jokiomis turimomis priemonėmis“, – sakė jis.
Pareigūnai jau anksčiau teigė svarstantys galimybę šį žinduolį užmigdyti, nes daugkartiniai raginimai visuomenei laikytis atokiau nuo jaunos, 600 kg sveriančios patelės, buvo bergždi.
Jūrų žinduoliui, kuris Norvegijoje pirmąkart pastebėtas liepos viduryje, buvo suteiktas skandinavų mitologijos meilės ir grožio deivės vardas.
Ši patelė anksčiau buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje.
Iš pradžių Frėja Norvegijoje pagarsėjo tuo, kad įsiropšdavo į pramoginius laivus idiliškame pietų pakrantės kaime Kragerėje, o nuo liepos 17-osios taip pramogavo sostinės Oslo vandenyse.
Jūrų vėpliai paprastai gyvena šiauriau, Arktyje, tad Frėjos pasirodymas sužadino vietos gyventojų ir spaudos smalsumą.
Norvegijos žuvininkystės valdyba pabrėžė, kad žmonėms reikia laikytis atokiau nuo gyvūno, ir primygtinai patarė neplaukioti ir nesiirstyti šalia Frėjos.
Ji „nebūtinai tokia lėta ir nerangi, kaip būtų galima pamanyti, kai ilsisi“, nurodė valdyba.
„Jūrų vėplys paprastai nekelia pavojaus žmonėms, kol laikomasi saugaus atstumo. Tačiau jei būtų trikdomas žmonių ir negalėtų pailsėti, kiek jam reikia, jis galėtų jausti grėsmę ir pulti“, – sakoma pranešime.
Saugomi jūrų vėpliai minta daugiausia bestuburiais – moliuskais, krevetėmis, krabais ir smulkiomis žuvelėmis.
Suaugęs patinas gali sverti apie toną, o patelė – apie 700 kilogramų.