Pajūrio regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, jog šiemet iš viso pajūryje buvo rasta 16 ruonių jauniklių. Dažniausiai ruoniukus randa į paplūdimį atvykę pasivaikščioti poilsiautojai, kurie pranešę Pajūrio regioninio parko darbuotojams, saugodavo juos iki kol ruoniukų atvyksta pasiimti.
„Ruoniukų buvo ne tik mūsų parke, bet ir Kuršių Nerijoje, šiemet ten gal net ir daugiau buvo nei pas mus. Kiti buvo Palangos zonoje, kur ne mes vežėme, bet vis tiek visi žmonės pamatę ruoniukus rūpestingai elgėsi ir norėjome juos informuoti, kad visi iki vieno ruoniukai auga, priauginėja svorio, per mėnesį visi priaugo po 10 kilogramų ir jiems viskas yra gerai. Norėjome, kad žmonės, kurie skambino, rūpinosi, globojo ruoniukus, kol mes atvykome, žinotų kaip jiems sekasi“, – tikino Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Ruoniukai pajūryje dažniausiai būna randami kovo ir balandžio mėnesiais, o pasak ekologo, dažnai kyla ir problemų, nes paplūdimiuose poilsiautojai paleidžia nuo pavadžio šunis, o šie radę ruoniukus, juos apkandžioja.
„Ruoniukai būna dar ne pakankamai išmintingi, jiems trūksta riebalų masės, jėgų, ledo nėra tiek, kiek reikia, tad jie per anksti patenka į vandenį. Taip pat yra ir žuvies trūkumas, tad ruoniukai negauna pakankamo kiekio medžiagų, visi rasti ruoniukai būna dvigubai mažesnio svorio nei turėtų būti, jie būna visiškai išsekę“, – pasakojo E.Paplauskis.
Mažiausia ruoniukė – pati pikčiausia
Gegužės pradžioje į Lietuvos jūrų muziejų pateko paskutinė ruoniukė – pati mažiausia ir pikčiausia.
„Palyginus su praėjusiais metais, šiemet yra šiek tiek mažiau, pernai buvo rasti net 22 ruoniukai. Tačiau tai rodo, kad problema išlieka ir ateityje tikriausiai išliks aktualesnė, nes ir klimato kaita, ledas nesusidaro jų veisimosi vietose, motinos pameta. Šiemet labai sunkiai sužalotų, ar ligotų ruoniukų nebuvo, tad jie yra lengviau prižiūrimi, tačiau viena – labai pikta, kandžiojasi į kairę ir dešinę, tad su tokiais jau sunkiau būna“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Į baseinus taip pat įleidžiama ir gyvų grundalų, kuriuos ruoniukai mokosi pagauti ir ruošiasi gyvenimui laisvėje.
„Ruoniukams į baseiną yra suleidžiamos žuvys grundalai, kuriuos jie galėtų pasigauti savarankiškai. Baltijos jūroje yra invazinė rūšis, kurią jiems paprasčiau pasigauti gyvą prie krantų ir taip jie po truputį savarankiškai mokosi gaudyti žuvis, tad yra pripratinami prie laukinės gamtos“, – sakė E.Paplauskis.
Lietuvos Jūrų muziejus šiuo metu intensyviai vykdo Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybas, kuriame bus slaugomi ir gydomi nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėję ruoniai ir paukščiai. Centre bus siekiama sukurti šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkančią jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, vykdyti gyvūnų biologijos tyrimus bei skatinti visuomenės švietimą ir edukaciją.
„Mes laukiame tos dienos, kai Kopgalyje atsidarys reabilitacijos centras, kuris dabar intensyviai statomas. Kai jis atsidarys, tai tie ruoniukų skaičiai, kurie dabar apsunkina, dėl patalpų nebuvimo, nes dabar turime ankštas patalpas ir ta priežiūra ligotų ruoniukų yra tikrai nelengva, tai naujoje vietoje sąlygos bus nepalyginamai geresnės“, – tikino S. Karalius.
