Iš pasakojimų ir atsiminimų žinoma, kad pasitikdamas ateinančius metus Pakruojo dvaro baronas kviesdavo svečius iš visos Lietuvos į maskaradą, kur pagal dvaro tradicijas juos svetingai priimdavo, aptardavo praėjusius metus, dosniai vaišindavo, linksmindavo pagal to meto papročius. Pati baronienė su dvaro gaspadinėmis kepdavo gaidį – spalvotą ir ryškų, kad ateinantys metai tokie būtų.
Pasitinkant 2015-uosius šventiškai pasipuošusiame Pakruojo dvare taip pat vyks kaukių puota. Dvariškai pasidabinusius svečius priims ir užims Baronas ir jo svita. Aprodys dvarą, atskleis paslaptis, vaišins kulinarinio paveldo valgiais, kurių receptai atkurti konsultuojantis su istoriku doc. dr. Rimvydu Laužiku. Svečiams skambės gyva dvaro laikų muzika, šokių mokytojas senus laikus menančioje dvaro salėje mokys to meto aristokratiškų šokių.
Pasitinkant 2015-uosius šventiškai pasipuošusiame Pakruojo dvare taip pat vyks kaukių puota.
„Patirsime ankstesnių aristokratiškų laikų šventės nuotaiką – mokysimės dvarų kultūros šokių – valsų ir mazurkos, suksimės jų ritmu, ragausime patiekalų pagal puotų receptus – kaplūno ir karpio juodajame padaže, dvaras turi daug paslapčių, kurias ypatingiems svečiams atskleis ypatingą metą,“ kviečia Baronas.
„Siekdami gaivinti dvarišką kultūrą dvare vykdėme Gyvojo muziejaus programas, dabar tęsiame švenčių atgaivinimą. Iš pasakojimų žinome, kad viena svarbiausių švenčių dvare ir buvo naujametinė puota. Čia kuriame dalykus, kokių šių dienų tikrovėje nepatirsi – kitokia muzika, kitokie šokiai, kitoks bendravimas. Kiek laiko tokių dvariškų Naujų metų nebuvo, dabar tradicijos atgimsta,“ sako Pakruojo dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, 26 pastatų ansamblis. Čia vykdoma veikla siekiama atkurti XIX a. pb. – XX a. pr. dvaro gyvenimą. Apsilankantys svečiai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus.
