„GPP veiklos uždaviniai – sugėdinti, įbauginti ir atvesti į proto šviesą paminklo sumanytojus Saulių Paukštį ir Saulių Pilinkų, lėšas paminklui aukojusius bei leidimą statyti davusius asmenis“, – rašoma manifeste.
Tokį pareiškimą GPP grindžia dviem tezėmis. Pirmiausia, J.Lennonas neturi nieko bendro su Vilniaus Kauno gatve, o esą šio „bitlo“ kūrybinis palikimas svarbus „nebent saujelei hipių, tebegyvenančių svajomis apie antisanitariją ir palaidą gyvenimo būdą“.
Antroji tezė skelbia, kad noras statyti tokį paminklą tėra „kai kurių skulptorių dvasinio skurdo, protinio nusilpimo ir materialinio godulio atspindys“.
Manifesto skelbėjai piktinasi, kad pastaruoju metu skulptoriai vos radę tylią ir švarią miesto vietą pajunta „neapsakomą poreikį joje pripėduoti“. Tad esą tuoj neliks, kur lesinti balandžių ar net atlikti gamtinių reikalų. „Žerdami kišenėn honorarą, autoriai nė nesusimąsto, kad ką tik purvinais batais perėjo per šioje vietoje gyvenusių, kentėjusių, dirbusių ir kūrusių žmonių gyvenimus“, – teigiama manifeste.
Būdai kovoti su šiuo reiškiniu – gana drastiški: kūrėjams siūloma įremti naganą į kaktą, kad jie neužsiimtų perprodukcija ir neterštų aplinkos. „Naikinti – ne mažiau svarbu negu kurti“, – įsitikinę manifesto platintojai.
Vienas iš paminklo J.Lennonui sumanytojų Vilniaus rotušės ceremonmeisteris, menotyrininkas S.Pilinkus yra sakęs, kad paminklas gali atsirasti jau kitąmet pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Jo teigimu, sostinės savivaldybė birželį davė sutikimą statyti paminklą Kauno gatvėje.
