„Kiekvienas skrydis yra unikalus, nuolat bendraujame su įvairiais žmonėmis, todėl tenka susidurti su tam tikrais nesklandumais – vieni keleiviai baiminasi dėl prastų oro sąlygų, kiti piktinasi dėl nenumatyto maršruto pakeitimo, treti tiesiog paniškai bijo skristi, – savo patirtimi dalinasi oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ skrydžių palydovų vadovė Jelena Darinceva. – Bet kokiu atveju lėktuvo palydovai visada yra pasirengę maksimaliai užtikrinti keleivių saugumo jausmą: esant reikalui sugebame vos per 90 sekundžių evakuoti iš orlaivio visus keleivius, mintinai žinome, kiek lėktuve yra atsarginių išėjimų, ir kaip veikia automatiškai pripučiamos slidės bei kiti išsigelbėjimui būtini įrankiai. Rūpinamės keleivių saugumu net ir tokiais atvejais, kai tenka imtis ne visai tradicinių priemonių“.
Bet kokiu atveju lėktuvo palydovai visada yra pasirengę maksimaliai užtikrinti keleivių saugumo jausmą: esant reikalui sugebame vos per 90 sekundžių evakuoti iš orlaivio visus keleivius, mintinai žinome, kiek lėktuve yra atsarginių išėjimų, ir kaip veikia automatiškai pripučiamos slidės bei kiti išsigelbėjimui būtini įrankiai.
Palydovė prisimena tokį atvejį, kai skrido aviafobijos kamuojama keleivė, kuri verkė jau tik įlipusi į lėktuvą, reagavo į kiekvieną orlaivio judesį, stipriai laikėsi už porankių. Tuomet merginai įgula skyrė ypatingą dėmesį: pasodino ją pirmoje eilėje, pavaišno arbata ir šokoladu, sėdėjo šalia leidimosi metu. J. Derinceva pabrėžia, kad panašiose situacijose itin svarbus paties keleivio pozityvus nusiteikimas bei pastangos atsipalaiduoti.
Skrydžių palydovų vadovei pritaria ir psichologė Asta Petrulienė: „Jeigu žmogus nebando kovoti su savo fobijos objektu, nerimo ir baimės jausmai gali jį visiškai užvaldyti. Tuomet kelionė būtų nemaloni ne tik skrydžio baimės užvaldytam keleiviui, bet ir visiems kitiems keleiviams, lėktuvo palydai. Be to, nepabandęs įveikti skrydžio baimės ilgainiui žmogus gali visiškai atsisakyti skrydžių lėktuvu, nepaisant to, jog tolimos kelionės kartais yra neatsiejama jo darbo dalis“.
Psichologė pateikia penkių punktų programą, padėsiančią numalšinti skrydžio baimę:
Pripažinkite savo baimę. Jei jaučiame gėdą dėl savo baimės ir ją slepiame, tai tik apsunkina padėtį. Pripažinkite sau, kad bijote skristi ir patyrinėkite, kas yra šios baimės objektas: galbūt tai didelis aukštis ar lėktuvo katastrofos baimė. Pažinus tikrąsias savo emocijų priežastis, lengviau su jomis susidoroti.
Patariama rinkitis vietą arčiau išėjimų. Tikėtina, kad tuomet jausitės daug ramiau.
Pasirinkite norimą sėdėjimo vietą. Patariama rinkitis vietą arčiau išėjimų. Tikėtina, kad tuomet jausitės daug ramiau.
Užsiimkite malonia veikla. Tai bus knyga, muzikos grotuvas ar pagalvė – visiškai nesvarbu. Svarbiausia, kad skrydžio metu gerai praleistumėte laiką.
Kvėpuokite. Apimti baimės žmonės kartais būna tokie įsitempę, jog pamiršta kvėpuoti. Vienas elementarus nusiraminimo būdas yra sąmoningas kvėpavimas: kiek įmanoma lėčiau įkvėpkite pro nosį ir iškvėpkite per burną. Kvėpavimas veikia raminančiai, nes dėmesys perkeliamas nuo baimės ir sukoncentruojamas į gilų kvėpavimą.
Kreipkitės profesionalios pagalbos. Jei tenka dažnai keliauti ir kaskart prieš skrydį jaučiate baimę, vertėtų pasvarstyti apie psichologų pagalbą. Tokiu atveju turėsite galimybę išmokti „susidraugauti“ su baime ir nebebijoti.
Skrydžių baimė įveikiama skirtingais būdais, bet esminis faktorius šioje kovoje yra komandinis darbas ir bendras indėlis, suderinant skrydžių palydovų teorines žinias bei praktinius įgūdžius su keleivių pozityviu nusiteikimu ir vidinėmis pastangomis nuraminti save.
