Naujuosiuose pašto ženkluose dailininkė Greta Gruzdaitytė pavaizdavo rudąją lapę, ūsuotąją zylę ir nykstantį augalą dėmėtąją gegūnę.
Kiekvieno iš šių pašto ženklų nominalinė vertė – 3 Lt. Blokas „Žuvinto biosferos rezervatas“ bus išleistas 20 tūkst. tiražu. Kartu su juo išleidžiami ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.
Bloko išleidimo dieną šiuo pašto bloku apmokama korespondencija Simno pašte nuo 9 iki 13 val. bus antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu.
Žuvinto biosferos rezervatas – pirmoji Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. Rezervatas yra pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.
Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios augalų bei gyvūnų rūšys ir mažai kur Lietuvoje išlikusios šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.
Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas teikia pašto, kurjerių bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.
