Virtinė klaidų ir apsirikimų trikdė P.Steinbruecko kampaniją ir nulėmė didelį jo atsilikimą pagal asmeninį populiarumą nuo kanclerės.
Pravardės „Politklounas“ ir „Probleminis Peeras“ politiko įvaizdžiui padarė didelę žalą, o ją dar labiau padidino praėjusią savaitę viename žurnale pasirodžiusi nuotrauka, kurioje jis objektyvui rodo didįjį pirštą.
Tai, kas turėjo būti ironiškas atsakymas į sunkų klausimą dėl jo kampanijos problemų, žaibiškai tapo socialinės žiniasklaidos sensacija ir išprovokavo pajuokas P.Steinbruecko adresu.
Likus kelioms dienoms iki sekmadienio rinkimų 66 metų P.Steinbrueckas stengėsi drąsintis prieš laukiančią nepavydėtiną užduotį bandyti nuversti A.Merkel – populiariausią šalies pokario lyderę.
P.Steinbrueckas yra sakęs, kad mėgstamiausias jo gyvūnas yra raganosis, nes „jis pradeda labai lėtai, bet kai išsijudina, niekas nebegali jo sustabdyti“, tačiau kol kas jo kampanijai nepavyko įgyti tokio pagreičio, kad jis turėtų daug galimybių pirmasis kirsti finišo liniją.
Buvęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras beveik prieš metus buvo išrinktas savo centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatu – kitiems pagrindiniams žaidėjams radus dingsčių atsisakyti to, ką daugelis laiko politine savižudybe.
Ekonomisto išsilavinimą turintis P.Steinbrueckas iš šalies šiaurėje esančio Hamburgo uostamiesčio pelnė pagarbą dirbdamas finansų ministru A.Merkel kairiųjų ir dešiniųjų „didžiosios koalicijos“ vyriausybėje, kai buvo stengiamasi apriboti „Lehman Brothers“ žlugimo 2008 metais įžiebtos finansų krizės žalą.
Tai buvo „jo didžiausias politinis aktas“, sakė vienas jo biografų Danielis Friedrichas Sturmas, kuris gyrė P.Steinbruecką už „šaltakraujiškumą, pasitikėjimą ir ryžtą“ pasaulinio sąmyšio laikais.
P.Steinbruecko aiškus politikos detalių suvokimas nekėlė abejonių, taip pat ir per neseniai įvykusius televizijos debatus su A.Merkel, be to, jis garsėja oratoriniais sugebėjimais, kurie jam, baigus dirbti ministru, pelnė 1,25 mln. eurų už skaitytas paskaitas.
Tie honorarai tapo pirmąja kliūtimi P.Steinbrueckui kaip kandidatui, nes daugelis juos vertino kaip pernelyg didelius ir nederamus naujam Vokietijos darbininkų klasės vėliavnešiui.
Įsivaizdavimas, kad P.Steinbrueckas yra nuo žmonių atitrūkęs kandidatas, sustiprėjo jam pasišaipius iš nuosaikios kainos vyno „Pinot Grigio“ ir pažymėjus, kad kancleriai uždirba ne ką daugiau už regioninių bankų vadybininkus.
Tokios kalbos pakirto pasitikėjimą žmogumi, kuris stengėsi skleisti SPD socialinio teisingumo ir kovos už neturtingus dirbančiuosius žinią.
P.Steinbrueckas reiškė susierzinimą dėl to, ką vadina raminančia, bet tuščia A.Merkel „politkalba“, ir kaip vertybę stumia savo paties išsiskiriantį „tiesios kalbos“ stilių, linksmindamas rinkėjus kampanijos pasimaivymais ir sąmojais.
Po Italijos rinkimų jis du jų laimėtojus pavadino klounais. Tą vaizdinį džiaugsmingai pasigavo žurnalas „The Economist“, tačiau ne taip apsidžiaugęs italų prezidentas Giorgio Napolitano atšaukė vakarienę su P.Steinbruecku.
„Noriu, jog piliečiai žinotų, kad miglotumas nėra mano stilius“, – vėliau išdidžiai pareiškė P.Steinbrueckas ir dar pridūrė: „Su manimi viskas drebės.“
Kai kas didelį dėmesį P.Steinbruecko apsirikimams laiko persekiojimu, kurį vykdo Berlyno žiniasklaida, laikanti kone 30 proc. pirmaujančios A.Merkel pergalę nulemta.
„Niekada per federalinių rinkimų istoriją joks kandidatas nebuvo taip žudomas kaip Peeras Steinbrueckas“, – pakomentavo savaitraštis „Die Zeit“.
„Ar (tai būtų) spauda, ar internetas, ar televizija, Steinbrueckas beveik visur vaizduojamas kaip politiškai naivus kvailys, apie kurį verta pranešti tik tada, kai jis padaro dar vieną apmaudžią klaidą“, – sakoma komentare.
Nuolatinis pliekimas žiniasklaidoje kartais parodydavo, kad šio trijų vaikų tėvo oda nėra tokia jau stora kaip jo mėgstamiausio gyvūno.
Jis prarado žadą ir apsiašarojo, kai jo žmona vienoje televizijos pokalbių laidoje ėmė kalbėti apie spaudimą, kurį rinkimų kova daro jų šeimai, ir girti jo įsipareigojimą tarnauti reikalui.
Kiti tvirtina, kad P.Steinbrueckas pats sau yra didžiausias priešas ir kad simboliu jau tapusi jo nuotrauka su atkištu didžiuoju pirštu, padaryta per vieną interviu, kai į klausimus atsakinėjama gestais ir mimika, įrodė jį neturint brandumo, reikalingo norint vadovauti šaliai.
Įtakingas naujienų savaitraštis „Der Spiegel“ praėjusią savaitę labai aiškiai įvertino šį kandidatą tokia straipsnio antrašte: „Klouno pažiūros“.
„Štai tiesi kalba: Steinbrueckas yra ūmus, agresyvus ir narciziškas. Jam sunku ką nors vertinti išties rimtai, įskaitant ir jo paties kandidatūrą“, – sakoma straipsnyje.
