„Tai pirmas tavo naujo gyvenimo sakinys!“. Tai skamba šiek tiek perdėtai. Pradėkime iš naujo. „Tai pirmas šios pastraipos sakinys.“ Jau panašiau į realybę. Motyvuojančios frazės užėmė visus ramius kampelius – trumpi nurodymai atsirado ten, kur, matyt, anksčiau trūko išminties. Gerų idėjų gali gauti ant šaligatvio, sienų, požeminėse perėjose... Jos veda iš „šunkelių“, prabyla ant muilo dozatorių etikečių, rankšluosčių ir klasės durų.
Tokie „perliukai“ papuošia ir politines diskusijas. Škotų kampanija „Taip“ („Yes“) pacitavo garsiai nuskambėjusį Gandhi šūkį „Iš pradžių jie tave ignoruoja, tada iš tavęs juokiasi, tada su tavimi kovoja, o tada tu laimi.“
Net nereikia į tai reaguoti „snobiškai“. Motyvaciniai šūkiai peržengė klasės ir skonio ribas. Pirmiausia jie pasirodė amerikietiškame realybės šou „Mokinys“ („The Apprentice“) su dalyvės Ellos Jade Bitton fraze „Ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu“ („The future belongs to those who believe in the beauty of their dreams”).
Tokie „perliukai“ papuošia ir politines diskusijas. Škotų kampanija „Taip“ („Yes“) pacitavo garsiai nuskambėjusį Gandhi šūkį „Iš pradžių jie tave ignoruoja, tada iš tavęs juokiasi, tada su tavimi kovoja, o tada tu laimi“ („First they ignore you, then they laugh at you, then they fight you, then you win”).
Tokios išminties gali įsigyti Niujorko viešajame knygyne, gali sužinoti kitų žmonių mėgstamiausias frazes „Goodreads“ svetainėje. Tokie šūkiai rado vietą net Frankfurto knygų mugės skelbimų lentoje, nes „tu negali nusipirkti laimės, bet gali įsigyti knygą“. Sveikinimai jums, jei sugebėsite šįvakar grįžti namo nepastebėję ko nors panašaus. O jei ir pavyks, visa tai vis tiek atsidurs jūsų „Facebook“ sienoje.
Garsios citatos tapo socialinės žiniasklaidos valiuta ne tik dėl to, kaip sparčiai jomis dalinamasi, bet ir dėl to, kad motyvacinės frazės tapo pagrindine priežastimi pradėti „Facebook“ ar „Twitter“ „sekti“ žmogų.
2013 metais „Forbes“ paskelbė įtakingiausių žmonių socialinėje žiniasklaidoje sąrašą (nuo įkvepiančių citatų nepabėgsi ir čia: vos patekus į puslapį iššoka „dienos frazė“. Mėgaukitės!). Haydnas Shaughnessis, apie tai sukaupęs nemažai informacijos, pastebėjo, kad įtakingiausių žmonių „Twitter“ srautas – motyvacinio turinio. „Kai mes pažvelgėme į žmonių, 2012 metais pirmaujančių socialiniuose tinkluose, sąrašą, pasirodė, kad tai buvo žmonės, kuriantys daug turinio.
Taip buvo iki 2013-ųjų, – sako jis. – Dabar įtakingiems žmonėms lengviau tapo platinti motyvaciją, o ne kurti turinį. Priežastis? Žmonės gali teksto ir neskaityti, juo tik pasidalinti.“
Vienas neįprastų dalykų apie įkvepiančių frazių skaitymą yra jų anonimiškumas. Didžioji dalis citatų neturi autorių. Tikslumo – jokio.
Citata, paplitusi Škotijos nepriklausomybės kampanijos metu, greičiausiai ne Gandhi, o amerikiečių profesinės sąjungos nario Nikolo Kleino. Kam rūpi? Svarbus sentimentas, o ne jo šaltinis. Ellos Jade Bitton įkvėpimo šaltinis buvo Eleonora Roosevelt. Kiekvienas gali turėti savo šūkį ir tipiškai pateikti jį tokiose svetainėse kaip „Tumblr“ ar „Pinterest“: įrašyti tekstą dekoratyviame rėme ar gražių gamtos vaizdų fone ir taip įtikti visų skonių publikai.
Kiekvienas gali turėti savo šūkį ir tipiškai pateikti jį tokiose svetainėse kaip „Tumblr“ ar „Pinterest“: įrašyti tekstą dekoratyviame rėme ar gražių gamtos vaizdų fone ir taip įtikti visų skonių publikai.
Visgi šiame anonimiškume yra kai kas keisto. „Twitter“ frazių specialistas dažniausiai sugalvoja baisiai neįkvepiančius citatų autorių vardus: Motyvuojančios frazės, Įkvepiančios citatos, Dienos citata ir t.t. Už viso to slypi realus žmogus. Kas jis?
Gonzalas Arzuaga, interneto verslininkas, įkūręs (ir už kelis milijonus dolerių pardavęs) GauchoNet.com – ispanišką paieškos sistemą, dabar savo veiklą skiria „įkvėpimo“ verslui.
Šiais metais jis pradėjo dirbti kompanijoje „Įsikvėpk“ („Inspower“, t.y. „get inspired“). Ši įmonė parduoda motyvacinius paketus verslininkams: įkvepiančias frazes, klijuojamas ant tualeto veidrodžių, liftuose, ant langų... Jis valdo puslapį „Inspirational Quotes“ ir turi įtakos „Twitter“, kur jį seka per du milijonus žmonių. Jis sako, kad nori „skelbti motyvacines frazes visur pasaulyje, kol kiekvienas žmogus planetoje ras savąją“.
Arzuaga yra toks motyvuotas ir geras žmogus, kad maloniai pasiūlo paklausti 667,000 žmonių „Twitter“, kodėl jiems patinka tokios frazės. „Tai tarsi mankšta smegenims, – sako vienas jų. – Nes gauni daug išminties vos iš kelių žodžių.“
„Man patinka, kad yra žmonių, kurie jaučiasi taip pat“, „Pozityvus mąstymas – geriausia, ką žmogus gali padaryti dėl savęs.“ (Dauguma žmonių, pasidavusių motyvacinei madai, nuolat kalba motyvuojančiomis frazėmis). Ir dar vienas atsakymas buvo toks: „Jie kalba tiesomis, kurias išmokau, gydydamasis depresiją.“ Kaip parodo paskutinysis atsakymas, frazėje gali slypėti liūdesys, neišpildyti troškimai (kai kurios frazės išties nelinksmos: „Mes ne draugai. Mes svetimi, turintys priešų“).
Ar visur gausiai paplitusios citatos ima prarasti savo vertę?
Vienas Arzuagos pranešimas „Twitter“ sulaukė šiek tiek graudaus atsako: „Neseniai supratau, kad kai kuriems žmonėms mano motyvacinės frazės atrodo nenuoširdžios ir juos erzina.“ „Jūs negalite platinti citatų kaip automatas“, – įspėja Arzuaga. Bet greitai peržvelgus 10 motyvacijos platintojų „Twitter“ buvo suskaičiuota, kad vidutiniškas greitis – 22 pranešimai per valandą, o tai yra visai daug motyvacijos viename puslapyje. Gali pasijusti nenugalimas, tapti geresniu žmogumi! (?)
Jamesas Gearis, knygos „The World in a Phrase: A Brief History of the Aphorism“ autorius mano, kad aforizmai yra labai aukšto lygio literatūrinis stilius. Tačiau kai kurios frazės labai banalios ir nuobodžios. Pirmosios nuramina, kartais paskatina imtis veiksmų, įkvepia kritiškai mąstyti. Kitos tik suerzina.
Norėdama J.Gearį išbandyti, garsiai perskaičiau jam keletą įkvepiančių citatų iš savo „Twitter“. Pradėjau nuo „Neverk, kad baigėsi, džiaukis, kad buvo.“
„Stilistiškai tai – aforizmas, nors pavojingai arti sentimento“, – pakomentavo J.Gearis.
„Ką? Ar jis rimtai? – pamaniau. – O kaip šitas? „Tiesa jus išlaisvins. Bet pirma ji užknis.“
„Geras! Man patinka, jis humoristinis“, – atsakė J.Gearis.
Panašu, kad atskirti aforizmą nuo motyvuojančios frazės ne taip ir lengva. Beveik neįmanoma. Motyvuojanti frazė yra paprasčiausias aforizmas be autoriaus viešam platinimui.
Sunku paaiškinti, kodėl motyvuojančios mintys yra svarbios, kodėl tiek daug žmonių, net jautriausi, randą jose paguodą ar paskatinimą. Richardas Bachas, knygos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ autorius, sako, kad įkvepiančios frazės yra „mūsų širdies veidrodžiai. Kai mes išsigandę, jos mūsų drąsa, kai mes priblokšti įvykių, jos suteikia išminties, jei mes apsupti paslapčių, jos suteikia atsakymus“.
Vis labiau pasaulėjančiose erdvėse motyvuojančios idėjos gali pasiūlyti patikrintą išmintį, kuri atrodo tokia visagalė, nesenstanti, asmeniška. Tačiau kartais reikia žiūrėti toliau užrašo ir rėmų. Galbūt Arzuagos idėja pasipelnyti iš citatų platinimo ant tualeto veidrodžių ir langų yra motyvuojanti. Galbūt kažkur už viso to slypi įkvėpimas.
