Peru gyvūnų gerovės įstatymas numato išlygą, leidžiančią koridos pasirodymus ir gaidžių kautynes kaip „kultūros renginius“.
Sprendimas, priimtas septynių Konstitucinio Teismo atstovų, yra galutinis ir neskundžiamas.
„Nebuvo surinkta pakankamai balsų, kad įstatymas būtų paskelbtas prieštaraujančiu konstitucijai“, – sakė teismo pirmininkė Marianella Miranda, viena iš trijų kolegijos narių palaikiusių gyvūnų teisių aktyvistų ieškinį.
Reikėjo mažiausiai penkių palaikančių teisėjų balsų, kad būtų uždrausta praktika, populiari Peru nuo ispanų kolonizacijos laikų.
Šioje šalyje koridos arenų yra daugiau negu futbolo stadionų.
Limos Rimako rajone veikianti arena yra viena seniausių pasaulyje – ji buvo pastatyta 1766 metais.
Daugiau kaip 5 000 žmonių 2018 metais pasirašė peticiją, raginusią uždrausti „bet kokius žiaurius renginius, per kuriuos naudojami gyvūnai“.
„Galiu patvirtinti, kad nei JT, nei UNESCO nėra priėmusios jokios visuotinės gyvūnų teisių deklaracijos“, – pažymėjo teisėjas Carlos Ramosas.
Koridos ir gaidžių kautynių gynėjai sako, kad uždraudus šias tradicijas iškiltų pavojus 400 tūkst. žmonių, užsiimančių bulių ir kovinių gaidžių auginimu, pragyvenimui.
Tokios pramogos yra teisėtos daugelyje Lotynų Amerikos šalių, bet ne Čilėje, kur jos buvo uždraustos dar 1818 metais, šaliai paskelbus nepriklausomybę.
XIX amžiuje gaidžių kautynės Peru buvo trumpam uždraustos.
„Esama šalių, kurios jau daug metų yra tai uždraudusios, taigi, nesuprantu, kodėl tokios šalys kaip Peru toliau tempia šią naštą, iš kurios nieko gera nei vaikams, nei gyvūnams“, – AFP sakė gyvūnų teisių aktyvistas ir teisininkas Jorge Mori.
Tačiau esama nemažai manančių kitaip.
„Nelaikau to netinkamu elgesiu su gyvūnais. Manau, kad [bulius] yra būtent tam sukurtas padaras. Padaras, kurio kūnas yra tam sukurtas ir kuris dėl to gyvena, – AFP sakė koridos bulių augintojas Juanas Manuelis Roca Rey. – Jeigu nebus kovų su buliais, visa bulių rūšis išnyks.“
