– Gandais apipinta Lietuvoje tarpukariu nukaldintos auksinės Smetonos monetos istorija. Kokios jos atsiradimo aplinkybės? Kiek yra išlikusių egzempliorių?
– Taip, ši istorija (netiesiogiai) yra susijusi net su mūsų laikais. Tačiau pasakoti derėtų nuo pat pradžių.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Steigiamojo Seimo nutarimu 1922 m. buvo įvesta nacionalinė šalies valiuta – litas, kuri buvo garantuota Lietuvos Banko turimomis aukso atsargomis.
Iš pradžių tiek litai, tiek centai buvo popieriniai. Kadangi banknotai greitai nusidėvėdavo, 1924 m. Seimas priėmė naują Monetų įstatymo paragrafą, kuriuo buvo įvestos monetos, taip pat suteikta galimybė išleisti auksinius pinigus.
Pagal naująjį įstatymą kiekvienas pilietis turėjo teisę už savo auksą išsikaldinti auksinių monetų, sumokėjęs tam tikrą mokestį – atlyginimą už monetų nukaldinimo išlaidas.
Auksinės monetos eskizą buvo sukūręs skulptorius Juozas Zikaras. Jam tuometė Vyriausybė skyrė 500 tūkst. litų sumą pradiniams darbams atlikti. 1926 m. buvo pagamintas plastelininis modelis (dabar yra saugomas K. M. Čiurlionio dailės muziejuje), tačiau auksinė moneta niekuomet nebuvo nukalta.
sklinda gandas, jog galėjo būti nukaldintas dar vienas egzempliorius, tačiau jokių pagrįstų faktų nėra
Po dviejų dešimtmečių valstybės jubiliejaus proga Kaune buvo kalama sidabrinė 10 litų proginė moneta, kurią taip pat eskizavo J.Zikaras.
Tačiau „Spindulio“ spaustuvės darbuotojai savo iniciatyva nutarė ypatingu būdu pagerbti šalies vadovą Antaną Smetoną ir padovanoti jam auksinį atminimo ženklą – 10 litų auksinę monetą, nukaldintą tuo pačiu blanku, kaip kaldinamos buvo sidabrinės monetos.
Tas auksinis egzempliorius Prezidentui buvo padovanotas kartu su sidabrine originalia moneta, o plaketėje buvo užrašyta: „Tautos Vadui Antanui Smetonai XX-tais nepriklausomybės metais Jo vardinių proga Jubiliejinės monetos auksinį unikatą turi garbę įteikti Spindulio A.B. Pinigų kalykla. 1938.VI13“.
Teoriškai ta moneta pagal įstatymą negalėtų vadintis „moneta“, nes tais laikais įstatymu buvo numatyta, kad auksinės monetos turi būti 50 Lt nominalo ir sverti 7,5 g gryno aukso, o šita buvo 10 Lt nominalo, ir aukso joje buvo žymiai mažiau.
Įdomioji dalis yra ta, kad kartais tokia moneta vis atsiranda internetinėse parduotuvėse, neva ją galima įsigyti už kelis šimtus eurų, nors šiuo metu vienintelė moneta yra saugoma JAV Amerikos lietuvių kultūros archyve, Putname.
Tiesa, sklinda gandas, jog galėjo būti nukaldintas dar vienas egzempliorius, tačiau jokių pagrįstų faktų nėra. Kita vertus, jeigu ir atsirastų dar viena originali moneta, tai jos kaina būtų milžiniška, ir tikrai nebūtų galima jos įsigyti už tokią sumą, kokios prašo monetų padirbinėtojai.
– Kas žinoma apie Taline iš vežimo „išbyrėjusias“ monetas?
– 1926 m. Estijoje buvo nutarta į apyvartą paleisti apie 3 mln. 10-ties markių nominalo sidabrinių monetų, tačiau dėl artėjančios pinigų reformos ir šalyje vyraujančios didžiulės infliacijos, buvo nuspręsta šių monetų emisiją sustabdyti. Taigi, nukaltos monetos bus saugomos banke, jas planuota po reformos perlydyti į naujo nominalo monetas
kuo mažesnis kiekis monetų yra prieinamas – tuo didesnė jų vertė
Tačiau yra toks gandas, jog Taline, vežant tas monetas vežime (dėžėse), vežimas apvirto, ir kelios monetos iš dėžės išbyrėjo lauk, o jas susirinko pakelėje ėję praeiviai. Taip pat yra teorija, jog banko darbuotojai keletą monetų išsidalijo tarpusavyje.
Yra žinoma, kad šiek tiek šių monetų egzistuoja apyvartoje, bet jų yra labai mažai, ir dabar tos monetos yra tarp vienų pačių brangiausių pasaulyje.
Jos kainuoja dešimtimis tūkstančių eurų, nors monetos niekuomet realiai necirkuliavo. Vis dėlto, kadangi šiek tiek jų pateko į apyvartą, jos tapo retos ir itin „medžiojamos“ monetų kolekcininkų.
Taip jau yra: kuo mažesnis kiekis monetų yra prieinamas – tuo didesnė jų vertė. Dėl šios priežasties JAV „Dvigubo erelio“ moneta kainuoja tokius „kosminius“ pinigus.
– Gal galite plačiau papasakoti apie šio „Dvigubo erelio“ istoriją? Ją, rodos, gaubia tikro detektyvinio siužeto vertas pasakojimas...
– Šių monetų istorija yra tiesiogiai susijusi su Didžiosios depresijos laikotarpiu JAV ir Prezidento Franklino Roosvelto vykdyta ekonomine politika. Iki 1907 m. JAV buvo kaldinamos auksinės 20-ties dolerių nominalo „Double Eagle“ monetos su laisvę personifikuojančia simbolika, tačiau 1933 m. F.Roosveltas įsakė visas monetas išimti iš apyvartos ir jas išlydyti.
Tų pačių metų emisijos nukaldintos monetos taip ir neišėjo į apyvartą, ir tik 2 egzemplioriai buvo perduoti muziejui. Taip buvo manoma iki 5-tojo dešimtmečio, kai paaiškėjo, jog šiek tiek monetų vis dėlto pateko į juodąją rinką.
Manoma, kad nesąžiningas darbuotojas išnešė jas iš kalyklos, ir net JAV slaptajai tarnybai buvo pavesta ieškoti tų monetų. Slaptoji tarnyba, vykdydama paiešką, aptiko kelias monetas ir jas konfiskavo, tačiau buvo nustatyta, jog viena moneta 1944 m. iškeliavo iš JAV ir atsidūrė pas užkietėjusi kolekcionierių, Egipto karalių Farouką.
Kai 1952 m. monarchą nuvertė ir jo turtą pradėjo pardavinėti aukcione, JAV vyriausybė tikėjosi atgauti tą prarastą monetą. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad ši moneta buvo pavogta tiesiai vyriausybei iš po nosies, ir tik praėjus keliems dešimtmečiams paaiškėjo, kad britas Stephenas Frentonas (vienas iš stambiausių monetų prekeivių Europoje) slapta ieško pirkėjo tai monetai.
Tik 1996 m. S.Frentonas atskrido į JAV, kur jį pasitiko FTB. Tarp abiejų pusių vyko ilgas bylinėjimasis, bet kaltinimai britui buvo panaikinti, ir jisai buvo pripažintas kaip teisėtas monetos bendraturtis (kartu su JAV vyriausybe).
2002 m. vykusio aukciono metu šita moneta buvo parduota už 7,5 mln. dolerių. Pusė šios sumos atiteko JAV iždui, o likusi pusė – kolekcininkui S.Frentonui. Žinoma, jog aukcionas vyko tik 9 minutes, o pirkėjas, įsigijęs šią monetą, liko nežinomas. Tačiau sklando gandų, kad yra ir dar daugiau šių monetų – apie 20.
