Ištobulinus teleskopus astronomai atrado daugybę egzoplanetų. Kai kurios iš jų pasižymi išties neįtikėtinomis charakteristikomis, vertomis Gineso rekordų knygos.
Pažintį su planetomis-rekordininkėmis pradėkime nuo greičiausios iš žinomų planetų. Tai – „SWEEPS-10“. Ji nuo savo gimtosios žvaigždės nutolusi tik 1,25 mln. km (palyginimui Žemė – maždaug 149 mln. km) ir aplink ją apsisuka per 10 valandų. Būtent tiek trunka vieneri planetos „SWEEPS-10“ metai. Išeitų, kad Naujieji ten švenčiami bent dusyk per mums įprastą parą...
Milžinų kategorijoje nepralenkiama yra planeta, pavadinimu „TrES-4“. Ji yra net 1,7 karto didesnė už Saulės sistemos planetų gigantą Jupiterį. Beje, ši rekordininkė galėtų pretenduoti ir į keisčiausios planetos kategoriją, nes ji, nepaisant keisto tankio (jis maždaug prilygsta kamščiamedžio tankiui) yra dar ir neįprastai šviesi. Tokia šviesi, kad paskui ją lyg kometos uodega driekiasi šviesus atmosferos dalelių šleifas.
„Planetos vidutinis tankis yra tik apie 0,2 g kubiniam centimetrui, – pasakoja Louelo observatorijos (Arizona, JAV) astronomas Georgijus Manduševas. – Taigi tankis ne ką didesnis už balzos medžio tankį. Kadangi planetos trauka išorinių atmosferos sluoksnių atžvilgių yra gana menka, dalis atmosferos driekiasi paskui planetą tarytum kometos uodega.“
Keistuolių yra ir daugiau. Štai planeta Mafusailas, žinoma ir „PSR B1620-26 b“ pavadinimu. Tai – seniausia iš visų žinomų planetų. Vienai iš visatos senolių priskaičiuojama 12,7 mlrd. metų – aštuoniais milijardais metų daugiau nei Žemei.
 |
| NASA/Ženevos universiteto observatorijos iliustr./Karščiausia žmonijai žinoma planeta – „WASP-12b“. |
Mafusailas, atrastas 1993-aisiais, gerokai pakeitė planetų formavimosi sampratą. Panašu, kad visatoje yra ir daugiau nepaprastai senų planetų, kurias žmonija dar tik atras. Astronomai neatmeta galimybės, kad Mafusailas gimė iš kitos žvaigždės, kuri jau seniai sudegė, sprogo ir į visatos tyrus išsviedė savo atžalą – našlaitę „įsidukrino“ netyčia pro šalį skriejusi žvaigždė.
Jei yra seniausia planeta, turėtų būti ir jauniausia. Tai – mažiau nei milijoną metų turintis dar nepavadintas dangaus kūnas, skriejantis aplink „CoKu Tau“ žvaigždę, esančią visai netoli – tik už 420 šviesmečių.
Karščiausia planeta – „WASP-12b“: dujinė planeta, kurioje tvyro net 2200 laipsnių pagal Celsijų pragaras. Be to, ši planeta yra ir viena iš didžiausių planetų, nedaug tenusileidžianti minėtai „TrES-4“.
Jei pasidarė pernelyg karšta, planetų gretose egzistuoja ir temperatūrinių antipodų. Štai penkiskart už Žemę masyvesnė „OGLE-BLG-390L“ (manoma, kad ji, kaip ir Žemė, yra uolinga planeta), skriejanti už 28 tūkst. šviesmečių. Jos paviršiaus temperatūra yra 220 laipsnių šalčio – žemesnė už skysto azoto virimo temperatūrą. Ir visai netoli absoliutaus nulio.
„Eridano Epsilon b“ yra nei karščiausia, nei šalčiausia, nei didžiausia iš planetų. Tačiau ji yra artimiausia Žemei egzoplaneta, esanti tik už 10,5 šviesmečio. Nors joje gyvybės neturėtų būti (ji skrieja per toli nuo savo gimtosios žvaigždės ir, jei joje būtų vandenynų, jie būtų įšalę), aplink tą pačią žvaigždę, kaip tikimasi, turėtų skrieti daugiau planetų – jos turėtų būti arčiau savojo šviesulio ir jose sąlygos gyvybei gali būti palankesnės.
Pabaigai – planeta-nykštukė. Mažiausia ne Saulės sistemoje esanti planeta yra „Kepler-10b“. Už Žemę ji didesnė 1,4 karto. Atstumas iki jos – 560 šviesmečių. O atrasta ji tik prieš metus – 2011-ųjų sausį. Nors ji yra už vadinamosios „gyvybės zonos“ (sritis aplink žvaigždę, kurioje vanduo būtų skysto pavidalo), jos atradimas buvo ypatingas dar ir tuo, kad NASA ją paskelbė pirmąja „neabejotinai uolinga“ egzoplaneta iš visų iki šiol atrastų.
