„Pagalvokime apie tą daugybę šeimų didmiesčių periferijose, bet taip pat kaimiškose vietovėse. Kiek skurdo, kiek nuosmukio! Ir kai kur, tarsi dar to nepakaktų, ateina karas. Karas visada yra baisus. Jis visada ypač smogia civiliams, šeimoms. Iš tiesų karas yra „visokeriopo skurdo tėvas“, gyvybių, sielų, švenčiausių ir brangiausių jausmų žudikas“, – kalbėjo Pranciškus.
„Nepaisant to, tiek daug neturtingų šeimų bando oriai išgyventi kasdienybę, dažnai atvirai pasitikėdamos Dievo palaiminimu. Tačiau ši pamoka neturi pateisinti mūsų abejingumo, bet padidinti mūsų gėdą! – tęsė popiežius. Beveik stebuklas, kad net ir skurde, šeima formuojasi ir išsaugo, kaip gali, savo ryšių žmogiškumą. Tai faktas, kuris erzina tuos gerbūvio planuotojus, kuriems jausmai, šeimos ryšiai, vaisingumas yra tik gyvenimo kokybės antraeiliai kintamieji. Mes, priešingai, turėtume atsiklaupti prieš šias šeimas, kurios yra mokyklos žmogiškumo, gelbstinčio visuomenę nuo barbarybės.“
Beveik stebuklas, kad net ir skurde, šeima formuojasi ir išsaugo, kaip gali, savo ryšių žmogiškumą.
„Nauja pilietinė etika įsigalios tik tada, kai atsakingieji už viešąjį gyvenimą reorganizuos socialinį ryšį pradedant nuo kovos su iškreipta šeimos ir skurdo spirale, kuri mus pastato ant prarajos krašto.
Šiandienos ekonomika dažniausiai yra specializuota individualiam gerbūviui, bet plačiai išnaudoja šeimyninius ryšius. Tai gilus, sunkus prieštaravimas. Didžiulis šeimos darbas, žinoma, nėra minimas biudžete. Ekonomika ir politika vengia tai pripažinti. Nors būtent ten yra asmens vidinės formacijos ir jausmų socialinės cirkuliacijos atraminė kolona. Ją nugriovus, nugriauni viską“, – perspėjo pontifikas.
„Tai nėra vien duonos klausimas. Kalbame apie darbą, švietimą, sveikatą. Svarbu tai suprasti. Visada liekame sujaudinti, kai matome badmiriaujančių, sergančių vaikų atvaizdus, kurie mums rodomi daug kur pasaulyje. Tuo pat metu mus jaudina spindintis žvilgsnis daugybės vaikų, nieko neturinčių, kurie mokosi beveik iš nieko sukurtose mokyklose, kai su pasididžiavimu rodo savo pieštuką ir sąsiuvinį. Ir su kokia meile žvelgia į savo mokytoją! Iš tiesų šie vaikai žino, kad žmogus gyvas ne vien duona!“
„Bažnyčia yra motina ir neturi pamiršti šios savo vaikų dramos. Ir ji turi būti neturtinga, kad taptų vaisinga ir atsilieptų į tą daugybę skurdo. Neturtinga Bažnyčia yra Bažnyčia, kuri praktikuoja sąmoningą paprastumą savo gyvenime – savo institucijose, savo narių gyvenimo būde – kad sugriautų kiekvieną atskyrimo mūrą, ypač nuo vargšų. Reikia maldos ir veiksmo“, – užbaigė savo kalbą Šv. Petro aikštėje Romoje susirinkusiems maldininkams, popiežius Pranciškus.
Parengta pagal Vatikano radiją
http://lt.radiovaticana.va
