Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Populiariausi mitai apie aprangos pirkimą internetu

Visame pasaulyje elektroninė prekyba laikoma modernia ir perspektyvia komercijos forma. Tuo tarpu, Lietuvoje jos plėtrą stabdo ne tik kvalifikuotų specialistų trūkumas, bet ir vis dar gajūs mitai apie tokios prekybos nepatikimumą, atsiskaitymų internetu nesaugumą ir nekokybiškas prekes. Visgi, per išpardavimus daugiau pirkėjų pritraukia ne tradicinės, o internetinės virtualios parduotuvės. Nepaisant to, internete veikiančios elektroninės parduotuvės kol kas nepajėgia kelti realios konkurencijos įprastinėms.
Moteris apsiperka internetu
Moteris apsiperka internetu / Vida Press nuotr.

Pasak didžiausios Lietuvoje veikiančios elektroninės parduotuvės pigu.lt specialistų, kol kas internetinės parduotuvės nesulaukia tokių didelių klientų srautų, kuriais gali pasigirti Danijos ar Didžiosios Britanijos virtualios parduotuvės. O prekybą labiausiai stabdo pasenę, tačiau giliai žmonių galvose įsišakniję mitai. Vienas jų – apranga internetu kainuoja pigiau, todėl ji yra prastenės kokybės. Jau gana seniai kalbama apie tai, kad elektroninės parduotuvės išlaikymo kaštai yra mažesni, todėl ji klientams gali pasiūlyti draugiškesnes prekių kainas, tačiau panašu, kad ši informacija pirkėjams dažnai „praeina pro ausis“. Be to, reiktų įvertinti ir tai, kad, perkant elektroninėje parduotuvėje, sumažinami ir išoriniai paieškos kaštai, tame tarpe ir laikas, praleistas eismo kamščiuose ir ieškant prekės įprastose parduotuvėse, stovėjimas eilėse ir t.t. Pirkimo patogumas ir kaštai šiuo metu yra pagrindiniai veiksniai, didinantys elektroninės komercijos populiarumą veiklių asmenų tarpe, todėl rinkos ekspertai tikisi, kad po dviejų metų Lietuvos elektroninė prekyba  pasieks Vokietijos lygį.

Apranga – tai produktų kategorija, kurią klientai norėtų įvertinti gyvai, todėl nieko nuostabaus, kad įsitikinimas, jog negalima pirkti drabužių, jų nepasimatavus, labai gajus. Išties didelė dalis pirkėjų vengia pirkti drabužius tik matydami jų nuotrauką ir aprašymą, nes baiminamasi, kad išsirinktas rūbas gali netikti. Visgi, šiuolaikinės elektroninės parduotuvės turi išties lanksčią prekių gražinimo sistemą, kuri leidžia per porą savaičių įsigytus drabužius grąžinti arba pakeiti į didesnį ar mažesnį dydį. Tiesa, elektroninei parduotuvei grąžinama apranga turi būti nepažeista ir nedėvėta. Taigi, elektroninės parduotuvės savo pirkėjams suteikia visišką pinigų grąžinimo garantiją ir pirkėjas nerizikuoja savo asmenine finansine gerove.

Vida Press nuotr./Moteris matuojasi rūbus
Vida Press nuotr./Moteris matuojasi rūbus

Dalis vartotojų elektroninėse parduotuvėse neperka vien dėl to, jog baiminasi, kad elektroninės prekybos įmonės panaudos saviems tikslams jų asmeninę informaciją arba, kad įsigyta prekė, už kurią jie sumokėjo, jų nepasieks. Pigu.lt specialistai teigia, kad svarbūs faktoriai elektroninėje prekyboje yra internetinės parduotuvės patikimumas, reputacija ir patogumas, šie veiksniai skatina pirkėjus drąsiau rinktis internetinį apsipirkimo būdą. Tiesa, tuo atveju, jei pirkėjas nėra linkęs iš anksto mokėti už prekę, kurios dar neturi, elektroninės parduotuvės siūlo galimybę už prekę sumokėti tik tada, kai ji yra pristatoma į namus. Pasirinkęs šį mokėjimo variantą, pirkėjas visiškai nerizikuoja savo piniginės turiniu.

Be to, vertėtų paminėti, kad pasaulyje, didėjant elektroninio verslo konkurencingumui, keliama paslaugų kokybė, mažinama jų kaina, lanksčiau reaguojama į paklausos bei pasiūlos pokyčius rinkoje, kaupiami duomenys apie vartotojų poreikius, o tuo pačius keliamas patikimumo ir pasitikėjimo lygis, kuris kompensuoja elektroninės komercijos trūkumus, tokius kaip negalėjimas gyvai pamatyti perkamo daikto.

Kiti trikdžiai elektroninei prekybai

Sparčiau plėstis elektroninei prekybai trukdo ir žmonių apsipirkimo įpročiai. „Lietuvoje yra įprasta sėsti į automobilį ar viešąjį transportą ir važiuoti apsipirkti“ – tai teigia pigu.lt specialistai. Įvairūs visuomenės tyrimai rodo, kad didžioji dalis pirkėjų aprangos ar kitų produktų ieško internete, tačiau dažniausiai perka tik tada, kai realiai pamato daiktą.

Galiausiai, vertėtų paminėti ir tai, kad dalis prekybininkų neinvestuoja arba invertuoja per mažai į reklamą ir dirba tyliai, todėl dalis pirkėjų, ypač vyresnio amžiaus, tiesiog nežino, kaip veikia elektroninės parduotuvės, kaip galima atsiskaityti už įsigytas prekes, kur jas atsiimti ir pan. Informacijos trūkumas, iš kurio kyla įvairūs mitai ir baimės,paskatina žmones eiti apsipirkti į tradicines parduotuves, kuriose viskas gerai pažystama ir aišku. Taigi,kuo daugiau elektroninė parduotuvė investuoja į reklamą, formuoja teigiamą savo įvaizdį ir plečiasi, tuo pirkėjai labiau linkę ja pasitikėti ir naudotis jos teikiamomis paslaugomis.

Vida Press nuotr./Pirkimas internetu
Vida Press nuotr./Pirkimas internetu

Elektroninės prekybos perspektyvos

Remiantis Europos Sąjungos statistika, naudojimasis elektronine prekyba auga kiekvienais metais, vien per praėjusius metus  elektroninė prekyba Lietuvoje išaugo beveik dvigubai, o elektroninėse parduotuvėse apsiperka kas ketvirtas lietuvis, kuris naudojasi internetu. Visgi Lietuva vis dar atsilieka nuo tokių šalių kaip Švedija, Danija ar Didžioji Britanija. Pavyzdžiui Vokietijoje šiuo metu 66 proc. internautų perka elektroninėje erdvėje, o pasaulyje pagal pirkėjų nuošimtį nuo interneto vartotojų pirmauja Didžioji Britanija – 74 proc. pirkėjų. Daugiausia pirkėjų internete pasaulyje turi Jungtinės Amerikos Valstijos – virš 72 mln. gyventojų. Kita vertus,  specialistai nusiteikę optimistiškai ir teigia, kad Lietuva turi išties didelį šansą pasivyti šias šalis, nes jaučiamas vis didesnis pasitikėjimas elektroninėmis parduotuvėmis. Elektroninės prekybos populiarumą užtikrins vartotojų asmeninė patirtis ir jos augimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?