Kaip skelbia BBC, tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje 1 proc. visų gyventojų serga celiakija – liga, kuriai būdingas kviečių baltymo glitimo arba į jį panašių miežių ir rugių baltymų netoleravimas ir to lemiamas gleivinės pažeidimas bei sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas genetinį polinkį turintiems žmonėms.
Netrūksta ir tokių, kurie, nors neturi jokių sveikatos sutrikimų, renkasi glitimo neturinčius produktus. Tokios dietos populiarios ir tarp žvaigždžių. Tad nieko keisto, kad produktų, kurių sudėtyje nėra glitimo, pardavimas praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje šoktelėjo 15 proc.
Tokios aktualijos įkvepia ne vien prekybininkus. Neatsitiktinai šiuo metu gimė internetinis tinklaraštis „Gluten Free Museum“. Jo turinį daugelis vertino kaip pokštą ir bandymą pasijuokti iš populiariųjų glitimo neturinčių produktų dietų.
„Pagaliau kažkas rado puikų būdą pasijuokti iš šio, glitimą neigiančio, judėjimo“, – skelbė „Washington Post“ antraštė.
Ironiškas žvilgsnis į „kviečių kultūrą“
Tinklaraščio autorius, 26 metų prancūzų grafikas Arthuras Coulet BBC prisipažino, jog tai iš tiesų buvo pokštas. Paryžiuje gyvenantis menininkas moko fotografinių manipuliacijų. Vienos tokių – žymieji „Gluten Free Museum“ eksponatai – visiems gerai žinomi meno kūriniai, kuriuose A.Coulet „ištrynė“ duoną, bandeles, kviečius, dalgius, šakes ir kitus tiesiogiai ar netiesiogiai su glitimu susijusius objektus.
Vienas tokių – žymi Willy Roniso nuotrauka „Mažasis paryžietis“ (pranc. Le Petit Parisien), kurioje įamžintas su prancūzišku batonu bėgantis mažas berniukas. A.Coulet ištrynė batoną, tad nuotraukoje mažasis paryžietis bėga be jos.
Lygiai taip pat jis pasielgė ir su kitais žinomais kūriniais – paveikslais, animacinių filmų scenomis, kuriose buvo „nepageidaujamo“ glitimo.
Pasak menininko, jo tinklaraščio idėja gimė pamačius reklamas, siūlančias glitimo neturinčius produktus. „Mūsų civilizacija paremta kviečiais. Tai ryšys tarp kultūros ir žemdirbystės“, – teigė jis.
Beje, pats jis valgo duoną ir kitus kvietinius kepinius, nes nenori atsisakyti tokio malumumo. „Be to, tai mano protestas prieš mokslą“, – ironizavo menininkas.
„Išlaisvinęs“ žymius kūrinius nuo kvietinių kepinių, menininkas sako suteikiantis žmonėms progą juos išvysti naujai. Regis, toks jo žingsnis iš tiesų pasiteisino – „Gluten Free Museum“ nuorodomis socialiniuose tinkluose jau pasidalijo tūkstančiai žmonių.
