Dvi „salos“ buvo rastos praeitą mėnesį žvalgant vandenyno dugną atokioje teritorijoje už 1600 kilometrų į vakarus nuo Australijos krantų.
Toje vietoje dugno uolienose buvo sekliems vandenims būdingų gyvūnų fosilijų, o tai reiškia, kad kadaise šios „salos“ buvo žemyno arba jo šelfo dalis, o ne vulkaninės veiklos suformuotas vandenyno dugnas, sakė Sidnėjaus universiteto geofizikė Jo Whittaker, viena iš pagrindinių šio projekto tyrėjų.
Pasak jos, šis įdomus atradimas galiausiai gali padėti geriau suprasti, kaip Gondvana prieš 80–130 mln. metų suskilo į dabartinę Australiją, Antarktidą ir Indiją.
J.Whittaker ypač domina Indijos slinkimas į šiaurės vakarus ir vėlesnis staigus pasistūmėjimas į šiaurę. Tuo metu šio žemyno šiaurės rytinė pakrantė, kuri kadaise jungėsi su Australija, įsirėžė į Euraziją, suformuodama Himalajų kalnus.
„Gana aiškiai numanome, kur buvo šie žemynai, tačiau nežinome tiksliai – Indijos vandenyno rytinė dalis, tektonikos požiūriu, yra viena iš menkiausiai ištirtų pasaulio vandenynų vietų“, – mokslininkė sakė naujienų agentūrai AFP.
„Taigi tai mums padės išsiaiškinti tektoninių plokščių kinematinius judesius, dėl kurių Indija nutolo nuo Australijos ir galiausiai susidūrė su Eurazija“, – pridūrė ji.
Smiltainio ir granito mėginių, kurie buvo nugremžti nuo vieno stataus skardžio „saloje“, šiuo metu esančioje apie dviejų kilometrų gylyje, amžius dar nenustatytas, bet mokslininkų grupė mano, jog šios uolienos susidarė prieš maždaug du milijardus metų.
Iš vandenyno dugno iškeltos uolienos bus palygintos su mėginiais iš Australijos vakarinės pakrantės, mėginant tiksliai nustatyti, nuo kurios žemyno vietos atitrūko šios nugrimzdusios salos.
Panašių sugretinimų nebuvo įmanoma atlikti Indijoje, nes buvusi žemyno pakrantė dabar yra „įsirėžusi kažkur Himalajuose“, aiškino J.Whittaker.
Žemynų skilimo procesą ji lygino su „tąsios“ medžiagos gabalo plėšimu ir sakė, kad fragmentai, kurie yra gerokai plonesni negu įprasta žemyninė pluta ir kurių bendras plotas prilygsta Škotijai, yra „maži gabalėliai, kurie atsiliko“.
„Tai labai reikšminga – ne kiekvieną dieną aptinkame du didelius žemyno fragmentus vandenyno dugne, – sakė J.J.Whittaker. – Kartu su kai kuriais kitais duomenimis, šis atradimas gali pakeisti mūsų sukurtus šios pasaulio dalies ir šio laikotarpio modelius.“
