Dar 1976 m. buvo skelbta, kad 1975 m. paleisti NASA kosminiai aparatai „Viking-1“ ir „Viking-2“ Marso dirvožemyje organinės kilmės pėdsakų nerado, tačiau mokslininkai nusprendė patikrinti trisdešimt ketverių metų senumo išvadas. Ir neapsigavo: nauja tyrimo prieiga Marso grunto mėginiuose leido aptikti organikos požymių.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Marsas |
Peržiūrėti senąsias išvadas mokslininkus paskatino 2008 m. precedentas, kai kito į Marsą nukeliavusio kosminio aparato „Feniksas“ („Phoenix“) tirtose uolienose buvo aptikta organiniuose procesuose dalyvaujančių deguonies turtingų druskų, vadinamų perchloratais (angl. k. – „perchlorates“).
Mokslininkai nusprendė pakartoti pagrindinį „Viking“ misijos eksperimentą, naudodami perchloratų turtingą gruntą iš Čilėje esančios Atakamos dykumos. Ši dykvietė laikoma viena sausiausių vietų planetoje. Be to, Atakama yra viena iš nedaugelio vietų Žemėje, kur sąlygos yra gana panašios į sąlygas Marse.
Atakamos dykumos grunto mėginiuose mokslininkai aptiko organinių junginių pėdsakų. Lygiai tokių pačių cheminių junginių buvo aptikę ir „Vikingo“ mėginius analizavę XX a. mokslininkai, tačiau tada šie junginiai buvo palaikyti žemiškos kilmės teršalais.
„Vadinasi, daugiau kaip prieš 30 m. paskelbtos išvados buvo neteisingos, – pareiškė NASA planetologas Christopheris McKay, – o kosminis aparatas „Viking“ Marse buvo aptikęs organinių medžiagų. Panašu, kad trisdešimties metų senumo duomenyse atradome naujų faktų.“
„Reikia pripažinti: jei „Viking“ tyrėjai būtų paskelbę apie prielaidą, kad Marso grunte galbūt yra perchloratų, juos būtų palaikę pamišėliais, – gina savo pirmtakus planetologas. – Kurių galų perchloratams būti Marso dirvožemyje? Iš kur? Užuominų, kad tai gali būti tiesa, pateikė tik 2008 m. „Fenikso“ misijos rezultatai, kai mes neturėjome jokio kito pasirinkimo, tik pripažinti, kad perchloratų Marso grunte vis dėlto yra. Tokiame kontekste visai kitokią reikšmę įgyja ir pirmieji „Vikingo“ uolienų tyrimai.“
Jei NASA apie organinių junginių pėdsakus Marso grunto mėginiuose būtų sužinojusi dar prieš 30 metų, gal į Raudonąją planetą „komandiruojamų“ kosminių aparatų misijų istorijoje būtų pavykę išvengti maždaug du dešimtmečius trukusios pauzės.Pirmasis ir, kaip parodė laikas, klaidingas „Viking“ mokslininkų grupės verdiktas apie tai, kad Marse organikos nerasta, galėjo turėti įtakos ir kitam eksperimentui su kosminio aparato „Viking“ paimtais grunto mėginiais.
Senojo bandymo metu buvo ieškoma mikrobiologinės gyvybės pėdsakų: ant Marso grunto mėginio buvo užlašinta vandens su maisto medžiagomis. Paskui buvo stebimas grunto mėginį supantis oro sluoksnis ir taip ieškoma maistingųjų medžiagų metabolizacijos požymių. Pirmojo mėginimo metu stebėjimo instrumentas buvo užfiksuotas tam tikrų dujų išsiskyrimas, tačiau, mėginimą kartojant, dujų išgauti nebepavyko. Rezultatai buvo palaikyti nereikšmingais.
Ch.McKay pabrėžia, kad dar anksti interpretuoti, jog kosminis aparatas „Viking“ Marse buvo aptikęs gyvybę. „Aptiktos organinės medžiagos nebūtinai yra egzistuojančios ar kadaise egzistavusios gyvybės požymis, – atkreipia dėmesį NASA ekspertas. – Tai tik organinių medžiagų požymis.“
„Jei NASA apie organinių junginių pėdsakus Marso grunto mėginiuose būtų sužinojusi dar prieš 30 metų, gal į Raudonąją planetą „komandiruojamų“ kosminių aparatų misijų istorijoje būtų pavykę išvengti maždaug du dešimtmečius trukusios pauzės, – pastebi Meksikoje įsteigto Nacionalinio autonominio universiteto (National Autonomous University) mokslininkas Rafaelis Navarro-Gonzalezas. – Misijos į Marsą gal būtų vykusios nepaliaujamai.“
Apie tai, kad mokslininkai kosminių aparatų „Viking“ duomenyse galėjo pražiopsoti organikos ar net gyvybės pėdsakus, dar 2007 m. buvo pareiškęs Vokietijos mokslininkas Joopas Houtkooperis iš Heseno universiteto. Tiesa, šis mokslininkas rėmėsi kiek kitomis prielaidomis ir samprotavo apie mikroorganizmus, o ne apie organines medžiagas. Mokslininkų nuogąstavimų, jog netinkamas Marso grunto pavyzdžių tyrimas galėjo sunaikinti gyvybės įrodymus, buvo pasirodę praėjusių metų rudenį.
Ieškoti organinių medžiagų naują kosminį aparatą NASA planuoja paleisti šių metų lapkritį. Rašinyje aptarto tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Journal of Geophysical Research“ praėjusio mėnesio numeryje.
