Ilgas iš suspaustos vatos pagamintas tamponas išsprendė tūkstantmečio problemą. Prieš 60 metų, 1950 m. kovo mėn., Vokietijoje buvo pradėti pardavinėti pirmieji tamponai. Dešimties vienetų pakuotė tada kainavo 0.95 Vokietijos markių.
„Prieš tampono atsiradimą, moterys dvi ar tris dienas per mėnesį nedrįsdavo gyventi įprastu ritmu“, – prisiminė ginekologė Judith Esser Mittag.
Prieš tampono atsiradimą, moterys dvi ar tris dienas per mėnesį nedrįsdavo gyventi įprastu ritmu, teigė ginekologė Judith Esser Mittag.
„Vieną dieną mano bosas užsiminė, kad yra du vyriškiai, ketinantys į vokiečių rinką įvesti tamponą. Tačiau buvo dar likusių neatsakytų klausimų: kokio dydžio jie turėtų būti, kokio storio ir ilgio, kokio sugėrumo“, – pasakojo ginekologė.
Tie du vyrukai buvo inžinierius Carlas Hahnas ir advokatas Heinzas Mittagas. Viena dieną bevaikštinėdami prie Reino upės Diuseldorfe jiems smalsumą sukėlė amerikiečių žurnalas, kuriame išvydo tamponų reklamą. Taigi vyrai spontaniškai nusprendė, kad toks produktas turi būti ir Vokietijoje.
„Naturalu, kad ponai žinojo nedaug apie šį produktą. Jiems tai buvo tarsi lėktuvo pilotavimas užrištomis akimis“, – teigia J. Esser Mittag.
Tuomet 28-erių metų J.Esser Mittag tuo metu buvo ne tik ginekologė, bet ir plaukikė. Taigi ji turėjo specifinių idėjų, kaip turėtų atrodyti tamponas. „Mano treneris nebūdavo patenkintas, kai aš dėl savo ciklo pertraukdavau treniruočių grafiką. Todėl komandos draugė parodė, kaip susisukti vatą“,– prisiminė moteris.
Inžinierius iš Vupertalio, kuris turėjo patirtį cigarečių gamyboje suteikė savo paramą, vystant tampono idėją. „Cigarečių gamyboje sukimas yra įprastas, taigi savotiškas analogas jau buvo, tačiau su vata šis procesas sudėtingesnis“, – aiškino J. Esser Mittag.
Kartais moterys vaistinėse laukdavo, kol kiti klientai išeis ir tik tada jausdavosi drąsiai prašydamos tamponų. Tai buvo ganėtinai žeminanti situacija, prisiminė moteris.
Galiausiai vokiečių sukurtas tamponas tapo pagerinta JAV patento versija ir netrukus Vupertalyje buvo pastatyta pirmoji specializuota gamykla. Ši gaminys buvo įregistruotas kaip „o.b.“ – tai vokiško „ohne Binde“ (vertimas – be higieninės servetėlės) trumpinys.
Šiandien ši gamykla Vupertalyje yra didžiausia – per metus išleidžia du milijardus tamponų, dalis jų eksportuojami daugiau nei į 30 šalių. 1974 m. „o.b“ ženklas atsidūrė po Vokietijos rinkos lyderio „Johnson&johnson“ stogu, tačiau J. Esser Mittag prisiminusi laiką iki to teigė, kad prekės pardavimai buvo labai maži.
Tamponų klausimas buvo už kažkokių normos ribų, žmonės nedrįsdavo apie tai kalbėti: „Kartais moterys vaistinėse laukdavo, kol kiti klientai išeis ir tik tada jausdavosi drąsiai prašydamos tamponų. Tai buvo ganėtinai žeminanti situacija.“
J. Esser Mittag džiaugiasi, kad laikai pasikeitė: „Tamponai moterims padėjo tapti labiau nepriklausomoms, suteikė daugiau galimybių gyventi įprastą visuomeninį gyvenimą bei nebijot pasirodyti viešai. Šis mažas daikčiukas visada įvykdo savo užduotį, tai tapo svarbia moterų išsilaisvinimo dalimi“.
Galiausiai net vyrams šis daiktelis tapo patogiu palydovu: skautai ar karininkai juos naudoja laužų užkūrimui.
