1. Geltonas ir didelis didelis
Geltonas ir didelis didelis, tiesiog gigantiškas ančiukas. Tai 2007 m. pasirodęs olando Florentijno Hofmano kūrinys. Šis „ančiukas“ aplankė 23 miestus visuose žemynuose, o žmonės plūdo jo pažiūrėti. Daugybę kartų padidintas ančiukas žmonėms skirtingose šalyse keldavo vienodą emociją – džiaugsmą.
2. Lizdas raudonam paukščiui
„Id-iom“ – taip pasirašo iš Meno salos kilęs kūrybinis brolių duetas. Brolių Shulto ir Hugo darbų stilius nuolat kinta, jie vis bando naujas technikas, o kartais ima ir sukuria konceptualų darbą, kuriame raudonas pieštas paukštis „įsikuria“ tikrame lizde.
3. Bokštas – medis
Šis bokštas – medis 1997 m. „išaugo“ Dubline. Tai JAV gyvenančio Patricko Dougherty kūrinys. Menininkas savo kūrinius tveria iš netradicinės medžiagos – žabų. Jo rankose žabai virsta instaliacijomis, paviljonais ar kitais statiniais, kurie išlaikydami architektūrines formas, tuo pat metu rodo savo priklausymą gamtos pasauliui.
4. Miesto veidas
Susipažinkite – jos vardas Tara. Tai vienas iš kelių portretų, kuriuos 2010 m. Toronte nupiešė Danas Bergeronas.
Menininkas teigia, kad piešiniais jis siekė pakeisti apleistas ar nykias miesto vietas, suteikti joms naujos reikšmės. Neabejotina, kad be plaukų – vijoklių Tara netektų didelės dalies savo įspūdingumo.
5. Žalioji planeta
2011 m. ant grindinio priešais Paryžiaus miesto savivaldybę buvo įrengta 120 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė. Jos autorius – prancūzas François Abelanetas. Žiūrint iš tinkamo kampo – dėl optinės iliuzijos – aikštelė pavirsdavo žalia, medžiais apaugusia planeta. Laikinas mini parkas akmeninį grindinį pavertė žolės ir medžių oaze, o kartu kvietė pamatyti bei suvokti Žemę kaip žalią ir gyvą planetą, kuri priklauso mums visiems.
6. Kriokliai mieste
Kriokliai mieste, kuriame krioklių negali būti? Kodėl gi ne? Danų ir islandų kilmės Olafuras Eliassonas kuria netikėčiausias instaliacijas. 2008 m. Niujorke jis įrengė keturis dirbtinius krioklius, kurių aukštis nuo 27,5 iki 36,5 m. Iš jų populiariausiu tapo krioklys įrengtas po Bruklino tiltu.
„Sukonstruota gamta“, taip savo darbus apibūdina pats Eliassonas. Mieste atsiradę kriokliai Niujorko urbanistiniam peizažui suteikė netikėtumo ir savito žavesio. O vakarinis apšvietimas dar labiau pabrėžė šių krioklių išskirtinumą.
7. Samanų formos
Kol vieni grafičius ant sienų purškia dažais, kiti tai daro... samanomis. Pasirodo, medžiagą „žaliajam grafičiui“ paruošti visai nesudėtinga. Toks grafitis užtikrina piešinio išskirtinumą, o augantis ir žaliuojantis vaizdas puošia miestą.
2012 m. meksikietis Hugo Rojas Niujorke sukūrė seriją samanų grafičių – jose vaizduojami laukiniai gyvūnai, kurie anksčiau gyveno dabartinėje miesto teritorijoje.
8. Spoksančios lajos
Filthy Luker – šiuo pseudonimu pasivadinęs kūrėjas išsiskiria beprotiškomis ir linksmomis idėjomis. Vienas jo sumanymų – miesto medžiams ir krūmams pritaisyti dideles akis. Taip autorius įasmenino miesto gamtą, suteikė jai gyvenimo dalyvio statusą.
Pasak Filthy Luker, taip stengtasi perkeisti kasdienę miesto aplinką, kad pavargę ir rutinoje paskendę gyventojai bent trumpam pabustų ir būtų nustebinti į juos staiga sužiurusių medžių ir krūmų.
9. Mažieji šaligatvių gyventojai
Laisvu nuo darbų laiku, JAV gyvenantis Davidas Zinnas kuria mažyčius piešinius – dažniausiai ant šaligatvių ar jų bortelių.
Zinnas sako, kad į gimtojo An Arboro miesto gatves jis eina be konkrečios idėjos, jo kūriniai – tai mažytės improvizacijos, kuriose piešinys netikėtai jungiamas su smulkiomis miesto erdvės detalėmis.
Žavūs, išradingi ir miesto aplinką nauju kampui atskleidžiantys Zinno piešiniai yra laikini – jie piešti kreidelėmis. Tačiau lietui juos nuplovus, praeiviai jau visai kitaip matys mažą žolės kuokštelį, ar kitą smulkią miesto detalę.
10. Sužaliavusios sienos
Gėlynai ir sodai nuo seno puošė miestų aikštes ir skverus. Prancūzų biologas Patrickas Blancas ištobulino vertikalius sodus, kuriuos pradėta įrenginėti net ant namų sienų.
2004 m. Paryžiaus Quai Branly muziejaus administracinis pastatas sužaliavo tiesiogine šio žodžio prasme – ant jo fasado atsirado 800 kvadratinių metrų vertikalus sodas, kuriame auga apie 15 tūkst. augalų.
11. Kirpėjas žydinčiais plaukais
„Šukuosena“ – taip pavadintas Thoms pseudonimu pasirašančio italų gatvės menininko piešinys. 2011 m. jis atsirado Italijoje esančiame Konversano miestelyje.
Piešinio personažo šukuosena kinta kas sezoną: pavasarį – žydi, vasarą – lapoja, žiemą – styro plikomis šakomis.
12. Žalių bangų gatvė
Australijos architektūros studija „Cumulus“, kartu su dizaino studija „Futago“, vienoje iš Sidnėjaus gatvelių pasiūlė įrengti žalią, banguojančią upę. Ši gatvelė turėjo tapti užuovėja nuo miesto triukšmo, kur galima sustoti, prisėsti „ant bangos“ ir, galbūt, ramiai stebėti virš galvos slenkančius debesis.
Gatvelė pasirinkta neatsitiktinai – jos lengvas nuolydis veda link dabar jau požemiais tekančios srovės, kuri anksčiau buvo pagrindinis Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis.
13. Pienė – meno kūrinys
Sidnėjuje gyvenantis Michaelis Pedersonas kartas nuo karto miestą papuošia linksmais bei provokuojančiais darbais. Juose jis perrašo ženklus ir kitus viešus užrašus, ar, pavyzdžiui, nužydėjusią, trapią pienę paverčia muziejiniu eksponatu – nuo vėjo dvelktelėjimo išnyksiančiu meno kūriniu.
14. Žaliabarzdžiai
Dar vienas dueto „id-iom“ kūrinys. Tai brolių darbams būdingas dvigubas portretas, kuriame matome du „žaliabarzdžius“ – vijokliais „apžėlusius“ veidus. Gamta pasirūpino, kad portretai įgytų tikrai hipsteriškas barzdas.
Kitą savaitę „Stumbro“ rubrikoje „110 gamtos atspaudų“ turėsite galimybę susipažinti su dar vienu istorijų rinkinių, kuriame bus pasakojama kaip gamtos formos ir spalvos įkvėpė kurti įspūdingas skulptūras iš netikėtų medžiagų.
