„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pro pat Žemę praskriejo prieš dvi dienas atrastas autobuso dydžio asteroidas

Antradienį, gegužės 29 dieną, vos 14,4 tūkst. km atstumu nuo Žemės paviršiaus praskriejo tik prieš dvi dienas atrastas autobuso dydžio asteroidas „2012 KT42“, kuris astronomijos stebėjimų istorijoje tapo šeštuoju iš arčiausiai Žemės praskriejusių asteroidų.
Asteroidas
Asteroidas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kosminis luitas arčiausiai mūsų planetos buvo atsidūręs antradienio rytą, apie 10 val. Lietuvos laiku. Astronomų vertinimu, asteroido skersmuo yra ne didesnis nei 10 metrų. Tikimybės, kad dangaus kūnas trenksis į Žemę, laimei, nebuvo. Net jei jo skriejimo trajektorija kirstųsi su Žemės trajektorija, tvirtinama, jog asteroidas planetos paviršiaus nebūtų pasiekęs, nes būtų sudegęs atmosferoje.

Ko gero, labiausiai nerimą keliantis faktorius šioje laimingai pasibaigusioje istorijoje yra tai, jog asteroidas buvo pastebėtas likus porai dienų iki maksimalaus priartėjimo. Jį pirmadienį 1,5 metro skersmens „Mount Lemmon“ teleskopu (Arizona, JAV) atrado „Catalina Sky Survey“ kolektyvo narys Alexas Gibbsas.

Panašaus kalibro asteroidą „2012 BX34“ astronomas yra atradęs ir šių metų sausio pabaigoje. Šis asteroidas patenka tarp dvidešimties arčiausiai praskriejusių asteroidų.

Beje, pirmadienį 51 tūkst. km atstumu nuo Žemės praskriejo trečias A.Gibbso pastebėtas asteroidas „2012 KP24“. Jis buvo stambesnis – maždaug 25 metrų skersmens.

Vakarykštis asteroidas maždaug 13.10 val. Lietuvos laiku atliko tranzitą Saulės disku. Tranzitą buvo galima stebėti Afrikoje, Vidurio Rytuose, Azijoje. Tiesa, įžvelgti Saulės disku slenkanti ne daugiau nei 10 metrų skersmens objektą turėjo būti sunku – Saulės diske jis uždengė tik maždaug 0,006 laipsnio trupinėlį.

Priminsime, kad ankstyvą birželio 6 dienos rytą Lietuvoje bus galima stebėti labai retą Veneros tranzitą Saulės disku, kuris pasikartos tik po 105 metų.

Universetoday.com svetainei A.Gibbsas pasakojo, kad asteroidai, į juos žvelgiant pro teleskopų objektyvus, ne ką tesiskiria nuo žvaigždžių – jie yra tik šviesos taškeliai. Vienintelis skirtumas – pastebimai spartesnis jų judėjimo greitis. Tiesa, jis yra per menkas, kad būtų galima pajusti stebint akimis – judėjimas fiksuojamas stebimą dangaus plotą reguliariai fotografuojant 10–12 minučių intervalais. Po to astronomai gautas fotografijas apdoroja specialiomis kompiuterinėmis programomis – taip aptinkami sparčiau už žvaigždes naktinio dangaus skliautu slenkantys objektai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs