Įspūdingą patirtį turintys astronautai trečiadienį su Lietuvos žurnalistais ir kosmoso entuziastais dalijosi mintimis apie Lietuvos perspektyvas kosmoso srityje, kosmoso turizmo ateitį ir prisiminė savo skrydžius į beorę erdvę. Beje, iki šiol kosmoso tyrimų srityje dirbantis svečias iš JAV turi lietuviškų šaknų. Anksčiau šią savaitę K.J.Bobko lankėsi Kėdainių rajone, kur jam pavyko rasti dalį giminės šaknų, susitikti su pusbroliais.
Lietuvos perspektyvos
K.J.Bobko pabrėžė, kad kosmoso tyrimai ir skrydžiai į beorę erdvę yra brangūs, reikalauja ne tik patirties, bet ir talento, todėl prie šios srities prisijungia vis daugiau šalių. Jei anksčiau dėl „kosmoso užkariavimo“ varžėsi dvi didžiausios konkurentės, Rusija ir JAV, tai laikui bėgant komandos susiliejo, prie jų prisijungė vis daugiau valstybių. Puikus to pavyzdys – Tarptautinė kosminė stotis, kurioje nuolat dirba įvairių šalių piliečiai.
Patirtis rodo, kad užsibrėžtų tikslų naudingiau ir lengviau siekti ne konkuruojant, o bendradarbiaujant.
Astronautas pastebėjo, kad pirmuosius žingsnius kosmoso srityje žengianti Lietuva gali smarkiai prisidėti prie tarptautinių programų. Jis pabrėžė, kad ir ta pati į kosmosą kylanti raketa susideda iš daugybės detalių, joje yra daugybė įrenginių, taigi yra daugybė būdų prisidėti prie jos kūrimo.
„Neturiu labai daug informacijos apie Lietuvos technologines galimybes. Tačiau kiek teko matyti, Lietuvos kuriamos technologijos yra aukšto lygio. (...) Lietuva atlieka dar tik pirmuosius žingsnius, taigi anksti pasakyti, kaip jūs galėsite prisidėti ateityje“, – sakė K.J.Bobko.
Jis neatmetė, kad ateityje į kosmosą gali pakilti ir lietuvis. Ir nebūtinai astronautas – jis gali būti ir kitos srities specialistas, pvz., medikas, fizikas ir kt. „Jei Lietuva taps pilnaverte Europos kosmoso agentūros nare, nematau priežasties, kodėl lietuvis negalėtų tapti kosminio laivo įgulos nariu. Juo gali tapti bet kokios srities specialistas – nebūtinai astronautas“, – sakė K.J.Bobko.
I.Volkas jam antrino, kad lietuviai gali smarkiai prisidėti prie kosmoso tyrimų. „Jūs turite gerų mokslininkų, talentingų studentų universitetuose – žmonių, kurie gali sugalvoti idėjų, kurios ateityje taps realybe ir duos daug naudos šiai sričiai“, – sakė jis.
Iš kosmoso mato ir grožį, ir žalą
Anot svečių iš JAV ir Rusijos, ateityje didelę perspektyvą turi kosmoso turizmas. Pakilti į beorę erdvę jau dabar gali daug pinigų turintys turistai, taigi tik laiko klausimas, kada ši pramoga taps labiau prieinama. „Kosmoso turizmas ir ateityje bus brangus malonumas, tačiau jis bus labiau prieinamas, nei yra šiandien“, – sakė K.J.Bobko.
Jie prisiminė ir savo pakilimus į Žemės orbitą. „Didžiausią įspūdį paliko tai, kad iš kosmoso galima matyti įvairias Žemės struktūras: kalnus, ežerus, upes, taip pat debesis ir juose žybsinčius žaibus, – sakė K.J.Bobko. – Sunkiausia yra įprasti prie beorės erdvės. Kai kuriems žmonėms būna bloga, kyla sveikatos problemų, tačiau skraidant dažniau prie to įprantama ir būna lengviau.“
„Iš kosmoso puikiai matyti, kaip yra žmonės naikina Žemę: šiukšlina, teršia, kerta miškus ir t. t. Visa tai galima paslėpti nuo tų, kas yra ant Žemės, bet pakilus pakankamai aukštai visa tai puikiai matyti“, – teigė I.Volkas.
K.J.Bobko daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ kūrimo ir eksploatavimo metu 18 metų dirbo astronautu. Jis yra dviejų „Space Shuttle“ misijų pilotas ir dar dviejų misijų vadas. Amerikietis iki šiol dirba kosmoso tyrimų srityje.
I.Volkas skrido kaip kosmonautas–tyrėjas „Sojuz T-12“, 7-ojoje ekspedicijoje į „Saliut 7“. Jis dirbo „Buran“ programos kosmonautų rengimo vadovu, buvo Rusijos Nacionalinio aeronautikos klubo prezidentas. Už nuopelnus būnant lakūnu bandytoju ir kosmonautu jam buvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.
