Akmenukais „graidavo“ ganydamos karves
Puvočių kaime (Varėnos r.) prikūrentoje kaimo pirkioje susirinkusios Stasiulė, Marytė ir Jonukė nesisielojo, kad jos yra vienos iš paskutiniųjų gyventojų kadaise buvusiame dideliame kaime. Neverkė, kad jų vyrai seniai mirę. Nesiskundė ir sveikata.
Moterys, susėdusios ant sofos, prisiminė savo vaikystę. Ne su grauduliu, bet su šypsena ir juoku. Ir ne tik žodžiais prisiminė. Nepabūgo ir rankas pamiklinti žaisdamos savo vaikystės žaidimą. Šio žaidimo pavadinimo jos neprisimena. Kaip pačios sako – „Niekap nevadzindavom. Sakydavom, kad ainam akmenukais grayc.“
Akmenukais „graidavo“ su kerdžiumi ganydamos karves, kai pabosdavo verpti tamsiais žiemos vakarais arba tiesiog kai būdavo liūdna.
Į orą mėtydavo „karalių“ ir rinkdavo akmenis
Žaidimo taisyklės paprastos. Surandami 5 nedideli akmenukai. Stengiamasi, kad 4 iš jų būtų panašūs vienas į kitą, o likęs – kiek išsiskirtų. Šis būdavo vadinamas „karaliumi“.
Žaidėjai išmeta akmenukus ant žemės. Tuomet „karalius“ ranka yra išmetamas į orą. Kol jis nenusileido ant žemės, ta pačia ranka reikia pagriebti gulintį akmenuką ir spėti pagauti krentantį „karalių“. Abu jie turi atsidurti delne ir neiškristi ant žemės.
Jeigu pavyksta, nuo žemės pagriebtas akmenukas atidedamas į šoną, o „karalius“ vėl metamas ir bandoma griebti jau antrąjį akmenuką, gulintį ant žemės. Taip žaidžiama tol, kol surenkami visi keturi akmenukai.
Jeigu akmenukas išsprūsta iš rankos arba „karalius“ nukrenta ant žemės, sakoma, kad žaidėjui „kliuvo“, ir jis iškrenta iš žaidimo.
Yra keli žaidimo lygiai
Jeigu toks žaidimas po kurio laiko pasirodo per daug paprastas, tuomet pasitelkiamos sudėtingesnės taisyklės.
Išmetus „karalių“ reikia nuo žemės vienu kartu sugriebti ne vieną, o du akmenukus. Jeigu pavyksta – tris, o galų gale – visus keturis.
Kitas variantas, dzūkių dar vadinamas „pšešbranke“, kai per tą laiką, kol „karalius“ ore, reikia ne pagriebti gulintį akmenuką, o pravaryti jį pro iš pirštų padarytus „vartus“.
„Vartai“ yra padaromi sukryžiuojant smilių ir didįjį pirštą. Tiesa, dzūkai šiuos pirštus vadina kiek kitaip – „smaguriu“ ir „didziuliu“. Tarp nykščio ir sukryžiuotų pirštų atsiradęs tarpas tampa „vartais“. Jų perkelti žaidimo metu negalima.
Mokslininkai mano, kad tai vienas seniausių žaidimų pasaulyje
Žaidimus ir žaislus tyrinėjantis mokslų daktaras ir vienas iš Žaislų muziejaus įkūrėjų Povilas Blaževičius sako, kad Puvočių kaimo moterų žaidžiamas žaidimas gali būti laikomas vienu iš seniausių pasaulyje.
„Šio tipo žaidimai paprastai žaidžiami su avių, ožkų ar kitų gyvūnų šokikauliais (astragalais), tačiau gali būti naudojami ir akmenukai. Šis žaidimas visame pasaulyje dažniausiai vadinamas tiesiog astragalų žaidimu“, – pasakojo P.Blaževičius.
Lietuvoje Vilniaus Žemutinėje pilyje yra aptikti maždaug 500 metų senumo archeologinių žaidimo kauliukų komplektas, kuriuo buvo žaidžiamas toks žaidimas. Tačiau galima manyti, kad tikroji šio žaidimo istorija ir Lietuvoje yra kur kas senesnė.
