Tarkime, jauna, išsilavinusi pora susilaukia vaikelio. Kadangi dažniausiai mama uždirba mažiau nei tėtis, vaiko priežiūra ir laikinas pasitraukimas iš darbo rinkos tampa moters pasirinkimu. Jau nekalbant apie tai, kad tradiciškai, stereotipiškai ji jaučia spaudimą tai padaryti, nors gal ir nenorėtų. Tačiau šeimai tai ekonomiškai naudinga. Arba moteris, kuriai siūlomos aukštesnės pareigos, svarsto, ar sugebės suderinti darbą ir šeimos pareigas. Dažnai ji nusprendžia pastarųjų naudai – juk uždirba vyras. Vėlgi šeimai tai ekonomiškai naudinga. Tačiau tik tuo metu.
Kas vyksta vėliau? Po vaiko priežiūros atostogų sunku sugrįžti į ankstesnį darbą ir gauti deramą atlyginimą. Karjeros atsisakiusi moteris visam laikui pasmerkia save gauti menkesnes pajamas, o tai vėliau turi įtakos senatvės pensijai. Ir čia dar švelnus scenarijus. O jei moteris lieka viena su vaikais? O jei ji tampa našle? Apie ilgalaikes tokių pasirinkimų ekonomines pasekmes susimąsto retas.
Visame pasaulyje jau seniai keliamas klausimas, kokią įtaką moterų ir vyrų nelygybė ar lygybė turi ekonomikai. Tai visiems suprantama, nes moterys sudaro daugiau nei pusę gyventojų, jos dažniau siekia išsilavinimo (ir jį įgyja), tačiau stambių įmonių valdybose, politikoje jų vis dar mažuma.
Skaičiuojami tokios situacijos nuostoliai ir pokyčių galimybės. Atsirado net naujų terminų tam apibrėžti. JAV investicinis bankas „Golden Sachs“ – vienas tų, kuris, matuodamas ekonomikos augimą ir moterų indėlį, vartoja terminą „womenomics“ (sudurtinis žodis iš „moteris“ ir „ekonomika“ angl.). Jis akcentuoja didžiulį šuolį, kurį galėtų padaryti šalių ekonomikos, panaikindamos moterų ir vyrų nelygybę ir kaip pavyzdį nurodo Europos sąjungos šalis, kuriose šios problemos yra sprendžiamos valstybiniu lygiu.
Jungtinės Karalystės Moterų ir darbo komisija paskaičiavo, kad tinkamai panaudojus moterų gebėjimus šalies bendras vidaus produktas (BVP) padidėtų 2 procentais. Gaila, kad Lietuvoje dar neturime skaičiavimų, nei kiek padidėtų BVP, nei kiek sumažėtų skurdo lygis, jei moterys išnaudotų savo talentus ir gautų už tai deramą atlygį. Tačiau žinome, kad šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp moterų ir vyrų sudaro 12 procentų. Pavertus skaičiais, tai reiškia prarastus kiekvienos moters 35 000 eurų (jei skaičiuojame vidutinį atlyginimą ir vidutinį darbingumo amžių). Šie pinigai praverstų išėjus į pensiją? Kvailas klausimas.
Asociacija Moterų informacijos centras jau daug metų dirba lyčių lygių galimybių srityje. Pastebime nemažai teigiamų pokyčių, tačiau vis dar vyrauja stereotipinis mąstymas, trukdantis moterų ir vyrų lygybei įsitvirtinti. Tam, kad straipsnio pradžioje aprašyta jauna moteris, prieš prisiimdama visą atsakomybę už šeimą ir vaikus bei paaukodama tam savo karjerą, pamąstytų apie ilgalaikes ekonomines tokio žingsnio pasekmes, visų pirma turime tas pasekmes įvardyti ir paskatinti adekvačius veiksmus: nebijoti siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis aktyvaus sprendimų priėmėjos vaidmens.
Jau trečius metus Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas (NLĮF) kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Vilniuje organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Šiais metais tarp nominuotųjų – jaunų feminisčių grupė „Moterys kalba“, inicijuojanti socialines akcijas ir viešai kelianti seksizmo, diskriminacijos, seksualinio smurto klausimus.
Dar vienas nominantas – bankas „Swedbank“, kuris rodo pavyzdį, inicijuodamas lygybę skatinančias veiklas įmonės viduje – banko vadovybėje 40 procentų moterų. Apdovanojimui nominuota ir profesorė Ona Rakauskienė, savo veikla atvertusi naują puslapį Lietuvos ekonomikos moksle ir į savo tyrimus įtraukianti lyčių aspektą.
Visų nominantų sąrašą ir veiklas galima rasti čia.
Moterų informacijos centras, Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo narys, kviečia balsuoti už nominantus renkant labiausiai apdovanojimo vertą iniciatyvą ar žmogų. Ir primena, kad apdovanojimu kelias į lygiomis galimybėmis grįstą visuomenę nesibaigia. Lygybė turi rasti tvirtą ir saugią vietą kiekvieno mūsų galvoje. Ir tada straipsnis vadinsis „Renkuosi lygybę. Ir tik ją“.
Parengė asociacija Moterų informacijos centras
