15min pristato svarbiausias rūkymo istorijos datas.
~5000 m. pr. Kr.: Istoriniai duomenys rodo, kad jau maždaug tada Pietų Amerikos gyventojai rūkė tabaką ir įvairias haliucinogenines medžiagas. Tiesa, manoma, kad tabakas ir haliucinogeniniai narkotikai nebuvo rūkomi kasdien: jie vartoti tik medicininiais arba ceremoniniais tikslais, įvairių religinių ritualų metu.
1492 m.: Ameriką pasiekia Kristupas Kolumbas. Iki jo pasirodymo tabaką žinojo tik Pietų ir Šiaurės Amerikos gyventojai. Tačiau K.Kolumbo kelionių dienoraštis rodo, kad jau pirmosios jo kelionės metu jam pasirodžius Bahamuose vietiniai gyventojai jam padovanojo sausų tabako lapų. Dienoraštyje tabakas apibūdinamas kaip „kažkokie sausi lapai, kurie vietiniams tikriausiai yra labai vertingi, nes juos jie bando siūlyti mainams“. K.Kolumbas tabako augalą parsigabeno į Europą.
~1535 m.: Prabėgus vos kiek daugiau negu trisdešimčiai metų sukurti istoriniai šaltiniai rodo, kad ispanai pirmieji Europoje pradėjo suvokti tiek tabako haliucinogenines galias, tiek keliamą priklausomybę. XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje ispanų vienuolis ir istorikas Bartolome'us de las Casas rašė: „Aš pažinojau ispanų Hispaniolos saloje, kurie vartojo tabaką, ir jiems sakė, kad tai blogis, bet jie atsakė, kad nustoti tai daryti yra ne jų galiai.“
1560 m.: Prancūzas Jeanas Nicot (iš jo pavardės kilo žodis nikotinas) parveža tabaką iš Ispanijos į Prancūziją. Iš ten jis greitai pasiekia ir Angliją bei kitas Europos šalis ir ima sparčiai plisti.
1612 m.: Dabartinės Virdžinijos valstijoje JAV teritorijoje (tuo metu tai buvo Jungtinės Karalystės kolonija) atsiranda pirmosios tabako plantacijos. Joms reikėjo daug darbo jėgos, ir būtent tokiose kolonijose fiksuoti pirmieji vergijos Šiaurės Amerikoje atvejai: olandų prekinių laivų atgabenti Afrikos gyventojai prieš savo valią buvo parduoti tabako plantacijų savininkams.
XVII–XVIII a.: Pradėjus plisti tabakui, pradėjo atsirasti ir argumentų prieš jo rūkymą. Kai kurie argumentai buvo ekonominiai – skųstasi, kad tabako plantacijos užima geros žemės plotus, kuriuos būtų galima panaudoti žemdirbystei. Kiti buvo moraliniai – daug religingų žmonių manė, kad svaigintis iš esmės yra amoralu. Mokslinių argumentų, tiesa, tada dar nebuvo: medicina dar nebuvo tiek pažengusi, kad atrastų tabako ir vėžio ryšį.
Apie 1795 m.: Pirmą kartą apie tabako žalą prabyla gydytojai. 1791 m. Londone gyvenęs gydytojas Johnas Hillas rašė pastebėjęs, kad uostomas tabakas dažnai priveda prie nosies vėžio. Apie ryšį tarp tabako ir ligų 1798 m. kalbėjo ir JAV medikas Benjaminas Rushas. Vis dėlto tai buvo tik pavienių asmenų pasvarstymai, nepaplitę visuomenėje.
~1825 m.: Maždaug šiuo metu buvo išrasti cigarai: iki tol tabakas buvo kramtomas, uostomas arba rūkomas per pypkę. Cigarus transportuoti buvo daug lengviau negu tabaką lapų pavidalu, ir tabakas ėmė dar labiau populiarėti.
~1875 m.: Išrandamos cigaretės. Iš pradžių jos yra sukamos rankomis ir yra prabangos produktas: daugiausia jas perka turtingieji dėl to, kad jos mažesnės ir jas lengviau neštis su savimi negu cigarus. Visgi iš pradžių cigaretės atrodo kaip nišinis produktas ir niekas nesitiki, kad jos išpopuliarės.
1880 m.: Amerikietis Jamesas A.Bonsackas užpatentuoja mašiną, kuri gali susukti ir pagaminti maždaug 200 cigarečių per minutę. Cigarečių gamyba staiga labai atpinga.
~1885 m.: Cigaretės imamos gaminti masiškai. Atsiradus galimybei patenkinti net labai didelę paklausą ir sumažinti cigarečių kainą, į jų reklamą tabako bendrovės ima investuoti tūkstančius dolerių. Tabako bendrovės ima remti žirgų lenktynes (tada itin populiarų sportinį renginį), dalyti cigaretes nemokamai ir reklamuotis laikraščiuose. Žmonės sužino apie cigaretes.
1900 m.: Reklama atsiperka su kaupu: skaičiuojama, kad tais metais cigarečių buvo parduota apie keturis milijardus vienetų, nors vos prieš 20 metų jos buvo nišinis, tik turtingiesiems patrauklus produktas.
1914–1918 m.: I pasaulinio karo metu daug cigaretes gaminančių bendrovių dalija nemokamas cigaretes kariams ir jos tampa įprasto kariuomenės raciono dalimi. Daug jaunų vyrų kariuomenėje tampa priklausomi nuo cigarečių.
1920 m.: JAV parduodama apie 70 milijardų cigarečių per metus. Vakarų pasaulyje reklamos tampa modernesnės. Įvairios cigaretes gaminančios firmos ima pasitelkti lengvai įsimenamus šūkius, cigaretes ima reklamuoti žymūs vyrai ir moterys, kai kuriose reklamose vaizduojami net vaikai.
1925 m.: Prasideda į moteris nukreiptos tabako gaminių reklamos. Per 10 metų JAV rūkančių moterų skaičius išauga triskart.
1929 m.: Vokietis Fritzas Lickintas tampa pirmuoju mokslininku, paskelbusiu mokslinį darbą, kuriame parodomas ryšys tarp tabako ir plaučių vėžio. Darbe akcentuojama, kad plaučių vėžiu daug dažniau suserga rūkaliai, taip pat dėmesys atkreipiamas į tai, kad plaučių vėžys daug dažniau pasitaiko tarp vyrų nei tarp moterų: F.Lickintas iškelia teoriją, kad taip yra dėl to, kad vyrai rūko daugiau. Kiek vėliau naciai, remdamiesi F.Lickinto idėjomis, pradeda pirmąsias prieš rūkymą nukreiptas socialines programas.
Apie 1940 m.: Cigarečių gamintojai, siekdami kovoti su plintančia informacija apie neigiamą cigarečių įtaką sveikatai, reklamose vis dažniau ima pasitelkti gydytojus. Pasirodo žymi reklama „Daugelis gydytojų renkasi rūkyti „Camel“.
II pasaulinis karas: Cigaretės vėl yra įtraukiamos į JAV karių racionus. Daug tabako bendrovių šiuo laikotarpiu kariams siunčia cigaretes nemokamai, ir kariai, kaip ir I pasaulinio karo metu, po karo grįžta priklausomi nuo cigarečių.
1948–1950 m.: Britų epidemiologas Richardas Dollas paskelbia akademinius tyrimus, įrodančius ryšį tarp rūkymo ir plaučių vėžio.
1951 m.: Tabako bendrovės randa naują reklamos kelią – televiziją. JAV pradedamas rodyti ypač populiarus TV serialas „Aš myliu Liusi“, kurį remia „Phillip Morris“ ir kuriame atvirai reklamuojamos cigaretės.
1954 m.: Jungtinės Karalystės valdžia, pasiremdama šalies gydytojų išvadomis, paskelbia, kad tarp rūkymo ir plaučių vėžio egzistuoja stiprus ryšys. Tais pačiais metais JAV televizijos žiūrovai pirmąsyk išvysta „Marlboro žmogų“. Cigaretės reklamose su šiuo žmogumi ir panašiose reklamose yra siejamos su „kietumu“, „vyriškumu“. Reklamos iš pradžių buvo skirtos išpopuliarinti ką tik pasirodžiusias cigaretes su filtru, kurios tada daugelyje visuomenių buvo laikomos „nevyriškomis“.
1964 m.: JAV medikai, surinkę 200 žurnalistų į vieną auditoriją, taip pat paskelbia: rūkymas sukelia plaučių vėžį. Pabrėžiama, kad išvados neabejotinos, paremtos tūkstančiais mokslinių tyrimų.
1966 m.: Ant cigarečių pakuočių atsiranda pirmieji perspėjimai.
1968 m.: Pristatomos vadinamosios „plonosios“ cigaretės, kurių reklama nukreipta daugiausia į moteris. Taip yra, nes cigarečių gamintojai pastebi, kad moterų rūko daug mažiau negu vyrų ir kad tarp moterų galima ieškoti potencialių rūkalių.
1970 m.: JAV Kongresas visiškai uždraudžia cigarečių reklamas televizijoje ir radijuje. Cigarečių reklamos grįžta į žurnalus, laikraščius ir reklaminius stendus.
1980 m.: Cigarečių gamintojai savo reklamomis ima taikyti į vis jaunesnę auditoriją. Tais metais pasirodžiusiame filme „Supermenas II“ pagrindinė veikėja, pavyzdys daugeliui jaunų merginų, rūko, nors ji niekada nerūkė komiksuose, pagal kuriuos kurtas filmas.
1986 m.: Pirmąkart viešai pristatomos išvados apie tai, kad ir pasyvus rūkymas kenkia sveikatai.
1995 m.: Lietuvoje priimamas Tabako kontrolės įstatymas. Vėliau jis buvo ne kartą griežtinamas ir derinamas su ES teisės aktais.
2003 m.: Sukuriamos elektroninės cigaretės. Po keleto metų jos pasirodo masinėje prekyboje.
2005 m.: ES šalyse uždraudžiama tabako gaminių reklama bet kokiose žiniasklaidos formose.
2012 m.: Australija tampa pirma šalimi, kurioje cigarečių pakuotės privalo būti be logotipų – pakelio paviršiuje turi vyrauti informacija apie rūkymo žalą.
Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.
