Spalio paskutinę dekadą regėjome visai neprastų šalnų, šarmos ir net gruodo. Ant balučių paklotas ledelis kai kur buvo 3–5 centimetrų storio, o paviršinė žemės pluta tokia pati tvirta išlikdavo visą dieną, iki kitos nakties šaltuko. Žinoma, keleto laipsnių šaltis paskubino byrėti lapus, nugnaibė darželio augalų žiedus.
Gamtoje žiedų dar bus, tačiau jie veikiau rodys viso šio rudens charakterį, o ne augalų pasiryžimą nepasiduoti vėsai. Kai kas tokiame vėlyvame žydėjime, kuris nėra labai dažnas, bando įžvelgti esminius aplinkos klimato pokyčius, tačiau iš tikrųjų taip nėra – visa tai natūrali mūsų gamtos reakcija į šio rudens palankius orus.
Atrodo, kad šį rudenį turėjome kaip reta ypatingą galimybę regėti nepakartojamo gausumo ir intensyvumo paukščių migraciją. Ji dar nesibaigė – paukščiai tebekeliauja pietvakarių kryptimi. Žinoma, lapkričio pirmą dekadą, net ypač švelnų rudenį, migracija turi baigtis, todėl tikėtina, kad dabar skrenda paskutiniai šio rudens migracijos pulkai. Vėliau dar bus vėluojančių, tačiau be tokių net ir žmonių pasaulyje neapsieinama.
Nuskridus mūsų paukščiams, tiems, kurie pas mus perėjo ir augino vaikus, laukime pasirodančių svečių iš šiaurės. Tiesa, nuo rugsėjo galo daug kur ilsisi baltakaktės ir želmeninės žąsys. Jų kelyje daug kur aktyviai medžiojama, todėl žąsims geriau apsistoti pas mus. Žuvinte dabar laikosi apie tris tūkstančius žąsų, tarp kurių pastebima ir vietinių pilkųjų. Tai įdomus faktas, nes ne šiaip jau pilkosios žąsys išskrenda gana anksti, rugsėjį.
Iš šiaurės jau turėtų pasirodyti čimčiakai, svirbeliai, tačiau niekas nežino, ar jų šiemet sulauksime. Paskutinis tikrai gausus svirbelių skridimas buvo prieš 15 metų
Iš šiaurės jau turėtų pasirodyti čimčiakai, svirbeliai, tačiau niekas nežino, ar jų šiemet sulauksime. Paskutinis tikrai gausus svirbelių skridimas buvo prieš 15 metų. Visi kiti pasirodymai buvo gana epizodiški ir negausūs.
Likus dar vienam rudens mėnesiui, reikia skubėti atlikti rudeniškus darbus. Beje, ne visada reikia grėbti lapus. Visų pirma reikėtų sugrėbti ir utilizuoti kaštonų lapus, kuriuose slepiasi keršosios kaštoninės kandelės palikuonys.
Soduose labai svarbu palaistyti vaismedžius. Šis ruduo buvo labai sausas, tad apie medžių šaknis trūksta drėgmės. Jei taip užšaltų, medžiai būtų lengvai pažeidžiami šalčio ir, ko gero, neišgyventų iki pavasario.
Jau galima įrengti lesyklą, tik paukščių lesinti nereikia skubėti. Įpilkite saujelę saulėgrąžų, kad jie priprastų, kad patikėtų jūsų gerumu ir apsistotų čia pat.
Prieš akis – lapkritis. Taigi iki žiemos dar toli.
