„Kaunas – besikeičiantis miestas, kuriame sparčiai daugėja įdomių restoranų. Natūralu, kad apie dalį jų žmonės neišgirsta ar neturi laiko jų aplankyti. Kulinarinio safario dalyviai galėjo užpildyti šią spragą, per vieną vakarą paragaudami šešių ar net ir visų dvylikos dalyvaujančių restoranų patiekalus“, – sakė renginio organizatorė J.Avci.
Vieną birželio vakarą geriausi miesto šefai plušo, specialiai „Kaunas Gastro 2016” gamindami patiekalus iš ekologiškų bei vietoje užaugintų produktų. Užduotis paprasta – atspindėti sezoniškumą, o kartu ir pristatyti savo virtuvės išskirtinumą.
Iš viso safaryje dalyvavo 12 Kauno restoranų („55 Laipsniai“, „Agave“, „Bajorkiemis City“, „Dia“, „Diverso“, „Gurmé“, „Hop Doc“, „Pas Stanley“, „Soul“, „Uoksas“, „Višta puode“ ir „P.U.P.“), tačiau per šešias valandas 15min žurnalistai spėjo aplankyti tik aštuonis iš jų.
Startas kulinarinei kelionei duotas 16 val. Restoranų eiliškumą buvo galima rinktis patiems. Išmaniuosiuose telefonuose stebėdami safaryje dalyvaujančių maitinimo įstaigų žemėlapį, gurgiančiais pilvais pravėrėme pirmojo restorano duris. Laukia itin sotus vakaras.
„Višta puode“ (S.Daukanto g. 23)
Liepos 16 d. metų gimtadienį švęsiančioje kaimiška virtuve garsėjančioje maitinimo įstaigoje – trys atskiros erdvės. Vienoje jų – svetainėje – dažniausiai užsukama papusryčiauti, papietauti su šeimomis. Kita, vadinama užeiga, labiau skirta ilgesniam pasisėdėjimui. Na, o antrajame aukšte glaudžiasi restoranas su visiškai kitokiu, A la carte meniu. Jame organizuojamos šventės, vedami seminarai, vykdomos penkių patiekalų degustacinės vakarienės.
Safario patiekalas mums patiekiamas „samovarais“, marinuotų daržovių prigrūstais stiklainiais puoštoje svetainėje. Čia pat – pečius. Jausmas – kaip pas močiutę kaime. Tik ta troba itin iščiustyta.
„Maistas, sukeliantis prisiminimus“, – „Vištos puode“ šūkį mums pristatė maloni padavėja.
Kol ragaujame mažučiuose stiklainiuose patiektą rabarbarų kompotą, darbuotoja papasakoja, ką netrukus dėsime į burną. Tai – autentiškas Eleonoros vištienos troškinys. Paukštiena atkeliavo iš Kauno rajono ūkio.
Reikia prisipažinti, jog šefo Egidijaus Trumpos patiektas troškinukas – itin gardus, pasižymintis natūralumu, tačiau per sotus vasaros laikotarpiui ir nelabai atspindi renginio idėjos – sezoniškumo. Situacijos nepagerina ir tarsi tik dėl vaizdo ant „sriubinės“ lėkštės krašto išdėlioti ridikėlio griežinėliai.
Mano mintis tarsi perskaito prie gretimo staliuko sėdintis užsienietis (paaiškėja, jog škotas), kuris taip pat ima kritikuoti vyr. virėjo pasirinkimą. Galiausiai jis tampa mūsų safario dalimi ir sutinka keliauti kartu. Jo kulinarinės kelionės vertinimas – kiek vėliau.
„Višta puode“ verta paragauti čia pat gaminamų kompotų, ledų, giros, duonos. Po „Viskio baro“, šiame restorane tiekiama daugiausiai viskio rūšių – šešios.
„Diverso“ (K.Donelaičio g. 27)
Ant viešbučiui priklausančio restorano stalo nugulė vėlyvas pavasaris: skanutėliai smidrai su ožkos sūriu, gardinti vanilės ekstrakto bei citrusiniu padažu. Šalia – smulkinti duonos džiuvėsėliai bei žaliųjų žirnelių kremas. Skonių puokštę papuošė ir gaivumos šaukliai ridikėliai. Antras restoranas – antri ridikėliai. Ši daržovė, rodos, safaryje ims viršų.
Trumpai tariant, paprasta, lengva, sezoniška. Ožkos sūris tirpo burnoje, kaip ir visas šefės Ritos Tamašauskienės paruoštas patiekalas.
2008 m. atidarytas „Diverso“ restoranas bene vienintelis Kaune siūlo verslo pietų bufetą, tai yra, dienos pietų švedišką stalą. Nepatinka vienas patiekalas, gali ragauti kitą. Ir ragauti jo gali tiek, kiek norisi. Galima rinktis iš sriubos-salotų, sriubos-pagrindinio patiekalo, salotų-pagrindinio patiekalo ar pilno bufeto derinių.
Kartą per mėnesį siūloma pasigardžiuoti kokios nors vienos šalies tradiciniais patiekalais, pvz., Turkijoje įprastais valgiais.
Atskiroje erdvėje, kurioje staliukai išrikiuoti prie pat vaizdą į gatvę atveriančių langų – tiekiami prabangesni A la carte patiekalai.
„Uoksas“ (Maironio g. 28)
Liaupsių šio restorano virtuvei teko girdėti iš daugybės kauniečių lūpų. Išmone garsėjantis šefas Artūras Nainenko netgi paprastus barščius sugeba paversti mažu meno kūriniu. Dienos pietų metu jie tiekiami ne skysti, kaip įprasta, o tiršti. Rausvų šiltų putėsių, gardintų žolelių užpilu, skonis – kaip įprastų barščių, tačiau „rūbas“ – visai kitoks. Patrauklesnis.
Taigi ne kartą teko čepsėti lūpomis šiame restorane, tačiau kulinarinio safario metu jis kiek nuvylė. Nors vaizdas lėkštėje, kaip ir dera samanotam „Uoksui“, priminė mišką, girią, medžių tankmę, tai yra, meno kūrinį, skonių dermės nebuvo. Kiek persistengta norint patiekti kažką įmantresnio.
Vėl smidrai. Šalia jų atgulė kiaušinio trynys, kurio skonis, valgant jį vieną, priminė žalią tešlą, stintenės ikrai, petražolių emulsija, sviesto putėsiai. Pasiūlyta užsisakyti prancūziško šampano. Nuotaiką kėlė ir interjero detalės.
„Viskas lėkštėje valgoma. Net ir lauko gėlių žiedai“, – perspėjo padavėja.
Tuo šis restoranas ir garsėja – moka stebinti. Pliusas ir už atvirą virtuvę: galima stebėti joje plušančius virėjus, procesą, kaip kuriami šedevrai lėkštėje.
Tačiau didžiausias minusas jame, lyginant su kitomis aplankytomis maitinimo įstaigomis, – aptarnaujantis personalas. Merginoms išties trūksta šypsenos ir noro padėti lankytojui apsispręsti. Kažko paklaustos apie patiekalą, jos nelabai noriai ieško atsakymų.
Samanės restoranas „55 laipsniai” (Laisvės al. 79)
12 metų gyvuojantis „Kauno viešbučio“ restoranas pasitiko (visada pasitinka) nemokama dovanėle: samanės taurele bei įprasta lietuviui užkanda – vieno kąsnio duonos, kumpio, svogūno bei marinuoto agurkėlio sumuštiniu. Puikus būdas atskleisti save.
Kol laukiame Onutės Orlingienės pagaminto kulinarinio safario patiekalo – kalakuto kepenėlių pašteto su graikiniais riešutais, braškėmis, melionų rutuliukais, lietuvišku brendžiu bei vyšnių-bruknių padažu – klausomės armonikieriaus atliekamų lietuviškų šlagerių. „Lietuvaite, aš tavo vergas. Mano širdis priklauso tau, tau, tau“, – gyvai traukia solistas.
Paklaustas, kuo šis restoranas išsiskiria iš kitų, staliuką aptarnaujantis vyriškis net negalvojęs išpyškino: „Kiaulių smegenėlėmis“.
Pamatęs nustebusius veidus, jis paaiškino, kad tokį gardėsį jie ruošia vieninteliai Baltijos šalyse. Tikriausiai ir kaina gurmaniška? „Oi ne, 5 eurai”, – atrėžia jis.
Smalsumas nugalėjo, teko ragauti, tad safariui paruoštas patiekalas nublanko.
Vertinimas: produktų lėkštėje buvo per daug. Salotos, pomidorai nederėjo su saldžiomis uogomis ir vaisiais. O ir to saldumo buvo per akis – esant uogienei, braškes norėjosi prastumdyti į šalį ir palikti vėlesniam laikui vietoj deserto. Užtat 10 balų – už melionus. Žalsvi rutuliukai gražiai žiūrėjosi.
Kam smalsu, kokio skonio yra kiaulių smegenėlės, tai žinokite, kad jos – kaip kepenėlės, tik lengvesnės, puresnės konsistencijos ir patiekiamos su daug spirgučių ir svogūniukų.
„DIA“ (Maironio g. 9)
Restoranas „DIA“ (liet. – „diena“), glaudžiasi naktinio klubo „NOX“ (liet. – „naktis“) pašonėje. Tie patys savininkai, tas pats išpuoselėtas skonis. Šis restoranas neseniai pateko į pirmą kartą sudarytą Lietuvos geriausių restoranų trisdešimtuką. O sėdint jo kiemelyje jautiesi tarsi sėdėtum viduje. Jauku. Itin malonūs ir padavėjai, drįstantys išsakyti savo asmeninį vieno ar kito patiekalo vertinimą.
Besiklausant gyvos muzikos, ant stalo pirmiausiai atkeliavo šilta, pačio restorano virtuvės gaminta duona. Keletas keksiukus primenančių gabalėlių buvo išdėliotos tiesiog ant grūdų. Tepamas naminis sviestas su česnaku, pomidorų pudra, alyvuogių aliejumi bei druskele puikiai derėjo.
Safario renginiui buvo patiektas japoniškos duonos džiuvėsėliuose keptas triušis. Tiems, kurie nevalgo gražių gyvūnų (čia man), buvo pasiūlyta alternatyva – užkeptas prancūziškas sūris. Iš pažiūros atrodę sausi patiekalai buvo gardūs. Ypač smalsumą kėlė šampūno putas lėkštėje primenantys balto vyno putėsiai. Derėjo ir juodųjų serbentų padažas.
2015 m. rugsėjį duris atvėręs restoranas didžiuojasi šefu Algirdu Matačiūnu, kuris ilgą laiką patirties sėmėsi Londone. Virtuvėje vienu metu pluša 5 virėjai. Jokių šaldytų produktų.
„Siūlytume paragauti tuno kepsnį bei antienos krūtinėlę su kario padažo. Tiesa, vieniems toks neįprastas rytietiškas derinys labai patinka, kitiems – sunkiai suvokiamas“, – top restorano patiekalus įvardijo padavėjas.
„Bajorkiemis City“ (Kęstučio g. 86)
Kulinarinio safario renginio proga šio 5 metus veikiančio restorano šefė Birutė Kerevičienė gamybos procesą perkėlė į jaukų, ramų kiemelį, prie pat ragautojų staliukų. „Kaunas Gastro 2016” ji patiekė lietuviškai vasarišką patiekalą – kiaulienos išpjovą ant iešmo su šampinjonu ir pomidorais.
Nors mėsytė pasirodė kiek per sūri ir kiek perkepta, lietuvio skoniui tikriausiai ji tokia ir turi būti. Tiesa, iš lėkštės norėjosi išmesti paprasčiausios baltos duonos skrebutį.
Aptarnaujantis personalas taip pat išsiskyrė. Elektroninius bilietus skanavęs padavėjas nesibodėjo pašmaikštauti: „Merginas visad greičiau nuskanuoju“. Tai pridavė šiai vietai šarmo.
Kaip ir specialiai privačioms progoms švęsti skirtas bokštelis. Tarsi pilyje jame vakariene gardžiuotis gali iki 14 asmenų.
Restorano pasididžiavimas – lietuviški patiekalai. Labiausiai išskiriama trijų skirtingų žuvų – skorpionžuvės, lydekos bei lašišos – žuvienė.
„Hop doc“ (M.Daukšos g. 23)
Šis restoranėlis save vadina gastropub – alaus baru, kuris tiekia ir maistą. Jame – per šimtas šio lietuvių mėgstamo apynių gėrimo rūšių, vyksta degustacijų vakarai.
Lankantis „Hop doc“ ne safario renginio metu, seilės tįso ragaujant gardutėlius mėsainius. Būtent jie ir aštuonkojų patiekalas – šios vietos pasididžiavimas. Tiek ėrienos, tiek tradicinis jautienos mėsainis vertas nuodėmės. Jos vertos ir dviejų rūšių bulvytės, tiekiamos šalia: gaivesnės ir gurmaniškesnės. Tačiau labiausiai stebina išskirtinis mėsainis – su tunu ir ananasu.
Kad ir kaip norėtųsi šią vietą girti dėl jos laisvos, hipsteriškomis nuotaikomis pulsuojančios atmosferos, kulinarės kelionės metu jiems ne viskas pavyko. Leidę lankytojams išsirinkti ir paragauti po du iš šešių turimų mėsainių, jie užvertė užsakymais virtuvę.
Patiekalų teko laukti beveik valandą, o ir jie nepriminė tų skaniųjų nuodėmingųjų mėsainių. Mini burgeriukai strigo gerklėje ir buvo nurašyti ne vieno valgiusiojo. Tad siūlyčiau šiam gastropub'ui atleisti ir duoti antrą šansą. Jis gali daug geriau ir skaniau.
„Gurmé“ (M.Valančiaus g. 7/Raguvos g. 11)
Šiame kokybiško vyno rūsyje lankytojus pasitiko patys jo savininkai – Nerijus ir Lina Vasiliauskai. Šeimyninės rangos pagrindu kurta vieta pasižymi ne tik išskirtiniu vynu, bet ir užkandžiais. Tai – žurnalisto, gastronomijos eksperto bei originalių knygų autoriaus Pauliaus Jurkevičiaus palikimas.
„„Gurmé“ – tai specialybė, ekspertas. Siūlome ieškoti prisiminimų, mėgautis kąsniu, atsipalaiduoti. Norime, jog mūsų klientai pažvelgtų į maistą kitu kampu. Nereikia persivalgyti. Reikia išmokti nuo stalo atsikelti šiek tiek alkanam“, – prieš 5-rius metus atverto restorano filosofiją išdėstė N.Vasiliauskas.
Safario metu buvo patiektas 100 proc. lietuviškų ančių kepenėlių (iš Šilutės raj. ūkio) paštetas su svieste karamelizuotais lietuviškais svogūnais, šviežiai trintomis miško spanguolėmis, pačių keptos baltos duonos skrebučiu bei kepto burokėlio užkandis iš burokų, marinuotų su čiobreliais, kmynais, raudonėliais, česnaku, lietuvišku natūraliu obuolių balzaminiu actu, alyvuogių aliejumi.
Kepti krosnyje burokėliai buvo patiekti su svieste karamelizuotais lietuviškais svogūnais, ožkų pieno nugriebtos grietinėlės sūriu ir pačių keptos šviesios duonos skrebučiu. Tik maisto kompozitorius gali sukurti tokį tikslų skonių derinį.
Pasak jo, norint pajausti visus ingredientus, vieno kąsnio užkandžius burnoje reikia laikyti 5 min. Mums nepavyko. Galbūt pavyks jums.
„Juk pilve skonio jau nebejaučiame. Tad koks tikslas maistą greitai nuryti? Gaminame tik iš ekologiškų ūkininkų tiekiamų produktų. Ieškome pačių geriausių. Štai vien vištų tiekėjų pakeitėme jau dvylika. Mūsų produktai auginami lėtai“, – patikino „Gurmé“ savininkas.
Gaila, jog nebespėta aplankyti kitų keturių „Kaunas Gastro 2016” dalyvavusių restoranų. Apie „Agave“ galima pasakyti tiek, jog šiame meksikietiškame restorane maistas valgomas rankomis ir tiekiami ypatingai gardūs tekilos „Margarita“ kokteiliai.
Apsilankė 500 gurmanų
Renginio organizatorės J.Avci teigimu, kulinarinio vakaro metu restoranus Kaune aplankė apie 500 safario dalyvių, kurie vertino maitinimo įstaigas specialiai sukurtoje išmaniojoje programėlėje.
Susumavus balsus, buvo sudaryti geriausiai įvertintų restoranų aštuonetukai.
Patiekalo išvaizda labiausiai sužavėjo „DIA“ restoranas, surinkęs 9,42 balo (88 balsai). Toliau rikiuojasi “Uoksas” (8,84 balo, 145 balsai), “Agave” (8,37 balo, 71 balsas), “Gurmé“ (8,04 balo, 136 balsai), “Višta puode“ (8 balo, 148 balsai), “Hop doc” (7,74 balo, 70 balsų), „Diverso“ (7,74 balo, 156 balsai), “Soul” (6,94 balo, 124 balsai).
Skaniausio patiekalo nominacijoje triumfavo „Gurmé“ (9,01 balo, 136 balsai). Toliau rikiuojasi ”Višta puode“ (8,77 balo, 148 balsai), ”DIA” (8,69 balo, 87 balsai), “Agave” (8,37 balo, 71 balsas), “Hop doc” (7,77 balo, 70 balsų), „Diverso“ (7,48 balo, 156 balsai), “Soul” (7,14 balo, 122 balsai), “Bajorkiemis city” (6,54 balo, 70 balsų).
Vertintas ir aptarnavimo lygis. Maloniausi barmenai dirba “DIA” restorane (9,48 balo, 87 balsai). Tolesnė rikiuotė: “Višta Puode“ (9,42 balo, 146 balsai), “Agave” (8,96 balo, 70 balsų), „Gurmé“ (8,49 balo, 136 balsai), “Diverso” (7,65 balo, 156 balsai), “Soul” (7,10 balo, 128 balsai), “55 laipsniai” (6,91 balo, 76 balsai), “Hop doc” (6,80 balo, 71 balsas).
Dalyvavę 2 eurus nuo bilieto kainos skyrė labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“.
Toks kulinarinis safaris buvo organizuotas ir Vilniuje. Vasarį sostinėje vykusiame renginyje dalyvavo per 700 žmonių.
Vienus gyrė, kiti – nuvylė
Gavinas Stewartas – škotas, daugiau nei dešimtmetį praleidęs Milane, kur dirbo privačiu šefu. Jis gamino tokiuose renginiuose kaip „Identità Golose“ ar „Taste of Milano“. Maisto gamyba užsiima nuo 15 m., pažįsta geriausius Italijos šefus. Šiuo metu G.Stewartas dirba KTU, kur dėsto kalbas.
„Kai mane kas pakviečia į gastronominius renginius, ar kaip šefą, ar kaip maisto mylėtoją, jaučiu jaudulį bei nekantrumą. Aš myliu maistą. Tokių renginių metu turiu lūkesčių ir kartu su restoranų šefais džiaugiuosi, kad jie turės progą pademonstruoti savo sugebėjimus, gamindami iš regione augančios produkcijos. „Kaunas Gastro 2016” ieškojau identiteto, paprastumo ir šviežumo.
Mano vakaras prasidėjo puikiai „Diverso“ restorane, kuris pateikė šviežią, lengvą šparagų patiekalą. Gaila, kad panašus patiekalas buvo patiektas mano mėgiamiausiame restorane Kaune – „Uokse“. Susidarė įspūdis, kad kažko trūko derinyje.
Tokie restoranai orientuoti į tai, kaip klientas jaučiasi ne įeidamas į jų vidų, o kaip jaučiasi išeidamas iš jų.
Kad ir kaip bebūtų, man šios dvi vietos – tai maisto evoliucijos Kaune šaukliai, kurie sugeba beveik kiekvieną patiekalą paruošti puikiai. Tokie restoranai orientuoti į tai, kaip klientas jaučiasi ne įeidamas į jų vidų, o kaip jaučiasi išeidamas iš jų.
Seni įpročiai miršta sunkiai. Niekad nesupratau restoranų, kurie tokiuose renginiuose patiekia „saugius“ patiekalus, kuriuos gali pagaminti bet kas. Kalbu apie „Vištą puode“. Vasara, vietiniai sezoniniai produktai šiuo metu patys geriausi, tad mažiausia, ko tikiesi, kad bus patiekta vištienos sriuba, kuri labiau tinka šaltajam metų sezonui. Ir dar su trečdaliu vištienos krūtinėlės bei dideliu kiekiu bulvių košės. Per daug degustaciniam meniu“, – safario vertinimu tik su 15min pasidalijo škotas.
Ridikėlių manija
„Kai kuriuose restoranuose išryškėjo tendencija: ridikėliai. Jei „Diverso“ patiekale jie dar derėjo dėl tekstūros, tai kituose tarnavo tik kaip dekoracija, sezoniškumo demonstravimas.
Ridikėliai ant lėkštės krašto? Kelia susirūpinimą šefai, kurie nepasitiki savimi, deda ingredientus, nieko arba beveik nieko nesuteikiančius patiekalui skonio prasme.
Gaila, kad nepavyko aplankyti visų restoranų. Kai kurie, dėl negebėjimo susitvarkyti su užgriuvusiu kiekiu užsakymų, vertė patiekalo laukti ilgai. Tačiau džiaugiausi vakarą užbaigęs „Gurmé“, kuriame lankiausi ne kartą. Šio restorano raktiniai elementai – dėmesys vietinei produkcijai ir delikatūs skoniai. Patinka išsakyta idėja burnoje užkandžius laikyti 5 min., bet to daryti, kai vienas iš ingredientų – skrebutis, neina.
„Gurmé“ jaučiau aistrą. Tai buvo kelionė. Identitetas, kokio Kauno virtuvė ilgai ieškojo.
Atidaryti restoraną šiame mieste – sunkus darbas, nes žmonės laikosi įsikibę tradicinės virtuvės. Sunku būtų pakeisti jų įpročius. Tačiau šis renginys parodė, kad maisto kultūra čia evoliucionuoja. Ir aš nenorėčiau dabar būti niekur kitur“, – atsiųstume laiške nuomonę išsakė G.Stewartas, gaminęs patiekalus tiek Kaune vykusios žuvies dienos, tiek Hanza dienų metu.
