Taigi gyvename vis dar esančiu šiltos vasaros palikimu. Džiaugiamės rudeniu ir visai negalvojame apie žiemą. O ar apie ją galvojama gamtoje?
Gamtai lyg ir netinka žodis „galvoja“. Ten mąstymų ir svarstymų dėl gamtos ciklų ar metų laikų nebūna. Tiesiog egzistuoja dalykai, dėl kurių galvos neskauda nei žiogui, nei elniui. Evoliucijos išpuoselėti, tam tikroms gamtinėms sąlygoms sukurti gyvūnai ar augalai gyvena darnų ir užtikrintą gyvenimą. Mažas reikalavimas jiems – neiškristi iš bendro ritmo ir neišrasti savo unikalaus, bet niekur nevedančio kelio. Todėl žvėrys net ir tokiu oru augina savo šiltus kailius, kaupia riebalus.
Beje, nors žiema dabar yra lyg tolimas, neapčiuopiamas laikas, tačiau jau pradeda darbuotis bebrai. Jų pasiruošimas visada tikras, nuoširdus – šie žvėreliai vienodai atsakingai ruošiasi kiekvienai žiemai. Viena pasiruošimo dalis – trobelių, užtvankų remontas.
Viena pasiruošimo dalis – trobelių, užtvankų remontas.
Visą vasarą ir rudens pradžioje bebrai tenkinosi esama savo statinių būkle, tad galėjo atrodyti, jog tokios trobelės apleistos, o užtvankos paliktos sugriūti. Tačiau dabar visa tai remontuojama, atstatoma – bebrai ir vėl pradėjo graužti, „kirsti“ sumedėjusius augalus.
Miško savininkai, kurių valdose gyvena bebrai, turėtų žinoti, ko laukti iš tokios bebrų veiklos. Beje, kai kada bebrai pasiekia ir parkus, sodus, tad čia, ypač prie pat upelio ar ežero, augančius medžius derėtų apsaugoti tinklu ar kvapiosiomis medžiagomis.
Dar vienas svarbus bebrų darbas šiuo metu – maisto atsargų kaupimas žiemai. Jas darbštuoliai žvėreliai sukuria savaip: nukirstus krūmus, medžių šakas susmeigia į vandens telkinio dugną, supina į savotišką kupstą. Šio sandėlio turi pakakti visai žiemai. Ir visai nesvarbu, kokios lauksime žiemos, – bebrai jai ruošiasi labai atsakingai.
Nukirstus krūmus, medžių šakas susmeigia į vandens telkinio dugną, supina į savotišką kupstą. Šio sandėlio turi pakakti visai žiemai.
Pačiame įkarštyje paukščių migracija. Žvirblinių paukščių traukimas gali būti pastebimas ne visiems ir ne visur. Pajūryje jis labai išraiškingas, žemyninėje šalies dalyje – labiau išsibarstęs.
Tačiau neįmanoma nepastebėti traukiančių gervių – jau kelintą dieną jos lekia į pietvakarius, gailiai trimituojantys jų pulkai pakilę labai aukštai ir juos dažnai gali pastebėti tik išgirdęs paukščių balsus.
Tuoj iš šiaurės atgagės žąsys, praskris alksninukai, šiaurės kikiliai. Gamta gyvena rudenyje, tačiau jo bijoti tikrai nereikia.
