Ilgaplaukis ir barzdotas Sergejus Toropas dėvintis lininę tuniką su palaiminga šypsena veide tikrai kelia švento žmogaus įspūdį. 48-erių metų vyras šiuo metu gyvena mažame Sibiro miestelyje Petropavlovkoje ir yra mažiausiai 5000 žmonių dvasinis lyderis. Tarp jį garbinančių pasekėjų yra ir menininkų, ir intelektualų.
„Jėzus" anksčiau buvo kelių policininkas
S.Toropas tarnavo rusų armijoje, vėliau dirbo kelių policijoje naktinėje pamainoje kitame Sibiro miestelyje Minusinske, kol buvo atleistas 1991-aisiais. Jis teigia, kad staiga kažkas jame „atsibudo“ ir jis iškart suprato, kad į jį įžengė Kristus – po dviejų tūkstančių metų po pirmojo nukryžiavimo.
S.Toropas pasakoja, kad Dievas jį pasiuntė į Žemę, kad žmones mokytų apie karo keliamą blogį bei tai, kokią sumaištis keliama kenkiant aplinkai.
Dėl pranašo kenčia Sibiro šaltį
Jo vadovaujama bendruomenė laiką matuoja nuo „pranašo“ gimimo – taigi dabar jiems eina 49-ieji metai. „Jėzaus“ pasekėjai yra griežti veganai, jiems draudžiama vartoti alkoholį, rūkyti ar manipuliuoti pinigais. Per 300 jų gyvena medinėse pašiūrėse aplink S.Toropo vadovaujamą bažnyčią, taip sudarydami niekur žemėlapiuose nepažymėtą kaimelį. Jie dirba sunkius lauko darbus bei meldžiasi triskart per dieną.
Dar tūkstančiai apsigyveno Petropavlovką supančiuose kaimeliuose ir kenčia negailestingas Sibiro žiemas vien tam, kad galėtų būti šalia savo Mesijo.
Dienas leidžia tapydamas ir keliaudamas
Tuo tarpu S.Toropas dienas leidžia tapydamas savo namelyje, kuriame gyvena su savo žmona bei šešiais vaikais – vieną jų jis įsivaikino iš vienišos motinos, gyvenančios šioje komunoje.
Kritikai kaltina naująjį Mesiją savo pasekėjų išnaudojimu – kol šie dirba, S.Toropas keliauja po užsienį, siekdamas kuo daugiau žmonių „atvesti į doros kelią“. Pastaraisiais metais „Jėzus Kristus“ lankėsi Prancūzijoje, Italijoje bei Olandijoje, tačiau tikina, kad kelionė buvo apmokėta jį priėmusių žmonių – esą jo bažnyčia neuždirbanti jokių pinigų.
