Kokie jie – šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai?
Lenktynės dėl lengvumo
Jei duotų rankose palaikyti du šaunius nešiojamus kompiuterius, kurių vienas sveria 980 gramų, o kitas – 1090 gramų, ar sugebėtumėte juos pasverti ir nustatyti, kuris lengvesnis? Dydžio jie keik skirtingo – vienas 15 colių įstrižainės ekranu, o kitas – tik 11, abu apie centimetrą storumo, aliuminio lydinio korpusais. Lenktynės dėl kelių gramų atrodo gana juokingos, ypač, kai dar nėra revoliucinės baterijų technologijos. Didžiąją kompiuterio svorio dalį sudaro būtent baterija. Tokiu būdu gamintojai dažnai renkasi paaukoti keliasdešimt minučių baterijos veikimo laiko (teorinio), kad tik galėtų pasigirti 110 gramų lengvesniu nešiojamu kompiuteriu.
Tiesa, kalba eina apie populiarųjį Apple MacBook Air (11 colių įstrižainė) ir naująjį LG Gram 15 (15 colių įstrižainė).
LG Gram lenkia kitus plonus 15 colių nešiojamus kompiuterius beveik puskilogramiu, tačiau abejotina, ar tas svoris yra toks svarbus. 15 colių nešiojami kompiuteriai daugiausiai naudojami darbui, o verslininkai pripratę nešiotis krepšius ir su daugiau sveriančiais kroviniais.
Baterijos stagnacija
Kaip jau minėta anksčiau, baterijų srityje vis dar laukiama proveržio, nes dabar inžinieriams patikėta itin sunki užduotis – kaip į mažesnio dydžio bateriją sutalpinti daugiau „galios“, kad jos užtektų nešiojamiems kompiuteriams, o baterija svertų itin mažai. Kai vyksta atkaklios lenktynės dėl svorio, dažnai aukojama kitų komponentų kokybė ir lengvas kompiuteris nebūtinai yra geras, o tuo labiau su ilgai laikančia baterija. Rinkoje tapo įprasta 6 celių baterija, kuri teoriškai nešiojamą kompiuterį gyvą išlaiko apie 9-10 valandų. Čia tik gyvybei palaikyti. Jei juo intensyviai dirbama, laikas sumažėja iki 4-5 valandų. Ir taip jau kelinti metai iš eilės... Niekaip kitaip to nepavadinsi, kaip baterijų stagnacija.
Vis dažniau pasirodo žinių apie tam tikrų mokslinių organizacijų atrastus baterijų pagerinimo būdus, tačiau revoliucijos kaip nėra taip nėra. Teks kurį laiką palaukti, kol bus atrastas naujas energijos šaltinis nešiojamam kompiuteriui, kurio galia nuolatos didėja.
Galingesni procesoriai
Nešiojamas kompiuteris po truputį keičia stacionarų, nes sparčiai didėja jo galia. Dedami itin pažangūs „Skylake“ procesoriai, kurie turėtų užtikrinti dar spartesnį veikimą ir galimybes susidoroti su didesniais iššūkiais.
Prognozuojama, kad tokių kompiuterių su „Skylake“ procesoriais 2016 metais bus gaminama daugiau – apie 70 skirtingų modelių. Jų kaina – kiek didesnė nei su paprastesniais procesoriais komplektuojamų kompiuterių, tačiau ji tokia laikina...
Nešiojami kompiuteriai su lietimui jautriu ekranu vadinami hibridiniais
Prieš keletą metų nešiojami kompiuteriai su lietimui jautriu ekranu buvo labai įspūdingi. Juos turėdavo labai nedaugelis, nes tai buvo brangus malonumas. Kaip parodė tolimesnis technologijų progresas, tai buvo visiškai neefektyvus modelis. Situacija pasikeitė, ir nešiojamų kompiuterių liečiamu ekranu daugėja. Tik jie nebėra tie senieji nešiojami kompiuteriai. Dabar jie vadinasi hibridiniais – kai ekranas nuimamas kaip planšetė nuo klaviatūros bloko. Abu turi savo atmintį ir savo procesorius. Kai sujungti į vieną, planšetė veikia kaip ekranas, o ne kaip vientisas darinys – dalintis CPU galia sekasi gana sunkiai.
Bet kuriuo atveju, ateitis yra čia, Lietuvoje. Didžiausiose el. parduotuvėse parduodami bene populiariausi hibridiniai kompiuteriai Lenovo Yoga už 800-1000 eurų. Brangu, bet verta...
USB-C jungtis
Dabar pereinamasis laikotarpis su jungtimis. Dar daug kas naudoja USB 2.0 jungtį, nors geriau duomenis perduoda USB 3.0 jungtis. Maža to, naujausias išradimas yra USB-C jungtis, kuri pasižymi tuo, kad į ją kištuką galima kišti kaip papuola, nereikia jo taikyti. Kartais būna gana juokinga, kai nešiojamojo kompiuterio specifikacijoje parašyta: 1 USB 2.0 jungti, 1 USB 3.0 jungtis, 1 USB-C jungtis. Visos jos panašios, tačiau kyla klausimas – jei naujausia USB-C jungtis tinkama USB 2.0 laidams, tai kodėl nepadarius jų trijų, užuot montavus tris jungčių versijas?
Kas toliau?
Kiekvienais metais nešiojami kompiuteriai vis pateikia tam tikrų technologinių detalių, kurios rodo, kad jie tobulėja, nestovi vietoje. Kas gi mūsų laukia toliau?
Disko talpa didės. Kuo plonesnis ir lengvesnis nešiojamas kompiuteris, tuo mažiau šansų, kad jame bus naudojamas tradicinis kietasis diskas. SSD diskai tampa standartu. Lieka tik klausimas dėl jų talpos. Pernai 128 GB diskais kainavo tiek, kiek šiemet 560 GB. Kitais metais jie turėtų dar labiau pigti, tad ateityje mūsų laukia nešiojami su talpesniais diskais, o ne daugiau jungčių nešiojamiems diskams ir USB atmintinėms jungti.
Didės saugumo lygis. Jau dabar dirbama su saugumą didinančiomis technologijomis, į korpusą montuojami pirštų antspaudų skaitytuvai, sprendžiamos kitos saugumo problemos.
Aukso spalvos korpusas. Tai gana sarkastiška prognozė, tačiau akivaizdu, kad aukso spalvos korpusas yra nauja mada. Tiek išmaniųjų telefonų rinkoje, tiek ir nešiojamų kompiuterių. Šiais metais apžvalgininkai juokdamiesi lygina naująjį Dell XPS 13 su senuoju pilkuoju XPS 13 modeliu, kuriuos skiria tik... auksinės spalvos korpusas. Kitos galimybės liko tos pačios. Minėtasis LG Gram 15 – irgi aukso spalvos korpusu. Esame įpratę, kad nešiojamas kompiuteris yra juodas arba bent jau metalinis, kaip Apple, bet auksinis... Dar labai neįprasta tai stebėti.
Belaidis krovimas? Kartu su nešiojamu kompiuteriu reikia nešiotis pundelį laidų. Atrodo, tai sprendžiama, bet daugiau išmaniųjų telefonų rinkoje. Vartotojai jau norėtų, kad belaidžio krovimo technologija ateitų ir į nešiojamų kompiuterių pasaulį, bet tokio „stebuklo“ gali tekti palaukti iki naujos kartos baterijų sukūrimo.