„Šis projektas fundamentaliai pakeis tai, kaip mes suvokiame savo vietą visatoje ir kaip mes suprantame jos istoriją bei ateitį, – tvirtina SKA projekto generalinis direktorius Michielis van Haarlemas. – Neabejojame, jog juo bus atrasta išties svarbių dalykų.“
Naujasis antžeminis radijo teleskopas „siurbs“ tiek daug informacijos apie kosmosą, kad duomenų apdorojimui prireiks superkompiuterio, pajėgumais prilygstančio milijardui asmeninių kompiuterių.
SKA kompleksą sudarys tūkstančiai parabolinių radijo antenų, išdėstytų 1,9 tūkst. kvadratinių mylių teritorijoje. Norint visas jas sustatyti į vieną vietą, prireiktų kvadratinio kilometro – iš čia ir kilo teleskopo pavadinimas „Square Kilometre Array“.
„Projektas SKA astronomus aprūpins fantastišku nauju įrenginiu, kurio duomenys į žmonijos sampratą apie visatą gali įnešti tiesiog revoliucinių žinių“, – pasakoja Didžiosios Britanijos Mokslo ir atradimų centrų asociacijos direktorius Ianas Griffinas.
 |
| Skatelescope.org nuotr./Vidutinio dažnio bangų imtuvai. |
„Būdamas toks didžiulis, teleskopas itin detaliai atskleis galaktikų vaizdą, leis patikrinti reliatyvumo teoriją, tyrinėjant tokius mįslingus visatos objektus kaip juodosios skylės. Be to, astronomai, naudodamiesi SKA, turės galimybę sužinoti šį tą daugiau ir apie visatos praeitį“, – pridūrė jis.
Mokslo bendruomenė viliasi, kad SKA bus vienas iš geriausių žmonijos šansų išsiaiškinti, ar gyvybė egzistuoja ir už Saulės sistemos ribų. Tam reikės įspūdingos technikos. Tūkstančiai 15 metrų skersmens parabolinių antenų registruos kosmoso objektų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę – tai bus jautriausias iš visų kada nors žmogaus sukurtų teleskopų. Juo teoriškai būtų įmanoma aptikti oro uosto radarą, veikiantį už 50 šviesmečių nuo Žemės.
SKA tinklo „lėkštės“ gaudys žemo ir vidutinio dažnio bangas ir turės itin platų stebėjimo lauką bei galimybę vienu metu stebėti ne vieną dangaus sritį. Renkami duomenų kiekiai – pribloškiami: ištisi petabitai informacijos per sekundę. Tiek informacijos per dieną užpildytų 15 mln. 64 GB talpos muzikos grotuvų „iPod“. Konstrukcijoje bus panaudota tiek šviesolaidžio kabelio, kad jo užtektų dukart apjuosti Žemės rutulį.
Ir, žinoma, superkompiuteris. Milijonas trilijonų operacijų per sekundę – tūkstančius kartų sparčiau nei bet kuris galingiausias iš nūdienos superkompiuterių. Tokį dar reikės pagaminti.
Nieko stebėtino, kad projekto SKA įgyvendinimui reikės daug išteklių: projektą finansiškai maitina 67 organizacijos iš 20 šalių.
Kol kas dar nėra parinkta vieta superteleskopui. Tačiau tikėtina, kad jis bus įrengiamas Pietų Afrikoje arba Australijoje. Ten teritorinės sąlygos teleskopui būtų beveik idealios: mažai elektroninės intervencijos šaltinių (pvz., mobiliojo ryšio tinklų).
Planuojama, kad SKA statybos startuos 2016 m., o parabolinės antenos planetos paviršiuje išsirikiuos po aštuonerių metų. Šiuo metu Pietų Afrikoje, Karu dykumoje yra išbandomas SKA prototipas „KAT-7“, kurį sudaro septynios 16 metrų skersmens parabolinės „lėkštės“.
