Remdamiesi oficialia laivų katastrofas išgyvenusių žmonių statistika, tyrimo autoriai Mikaelis Elindera ir Oscaras Erixsona nustatė, kad tik iš „Titaniko“ pirmiausia buvo gelbėjamos moterys ir vaikai.
Iš „Titaniko“ buvo išgelbėta net 74,6 proc. visų laivu plaukusių moterų ir 51,1 proc. vaikų. Į gelbėjimo valtis „Titanike“ susėdo vos 16,9 proc. juo plaukusių vyrų. „Titaniko“ įgula taip pat elgėsi palyginti garbingai. Po tragedijos gyvi liko 23,8 proc. laivo personalo, o kapitonas žuvo.
Pirmiausia rūpinasi savimi
Tačiau visose kitose pasaulyje vykusiose laivų katastrofose toks džentelmeniškumas nebuvo pademonstruotas. Mokslininkų surinkti duomenys iš aštuoniolikos 1852 – 2011 m. nuskendusių laivų rodo, kad moterimis ir vaikais tokiose situacijose rūpinamasi mažiausiai.
Nustatyta, kad per visas šias katastrofas išsigelbėjo 61,1 proc. įgulų narių ir 43 proc. laivų kapitonų. Taip pat statistika rodo, kad vyrai, kurių išsigelbėjo 37,4 proc., mirties akivaizdoje taip pat nebūna linkę pirmenybės suteikti damoms. Jų per 18 katastrofų išsigelbėjo vos 26,7 proc., dar mažiau – tik 15,3 proc. išgelbėta vaikų.
Mokslininkai tvirtina, kad toks didelis procentinis neatitikimas tarp „Titaniko“ ir visų kitų skendusių laivų tragedijų liudininkų gali būti paaiškinamas tik tuo, kad įgula galėjo neteisingai suprasti „Titaniko“ kapitono Edwardo Smitho nurodymą ir į valtis sodinti tik moteris ir vaikus, o ne juos pirmiausia.
