Birštonietis Žydrūnas Kazlauskas kartu su kolegomis pilotais Gintautu Mockaičiu iš Kauno bei Tadu Gegevičiumi iš Vilniaus 2010 metų sausio 23–30 dienomis varžėsi Austrijoje, Celio prie Zė– Kapruno miestelyje, vykusiose 31-osiose BP Gas trofėjui laimėti oro balionų varžybose.
Antrajai oro balionų komandai iš Lietuvos vadovavo patyręs pilotas vilnietis Robertas Komža. Dėl pakankamai permainingų oro sąlygų oreiviai iš viso atliko 4 skrydžius. Po 7 rungčių Ž.Kazlauskas užėmė 6 vietą, R.Komža liko 18. Iš viso varžybose dalyvavo 30 oro balionų iš Austrijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos.
Norint dalyvauti šiame renginyje, pilotams buvo atsiųstas kiek neįprastas sąrašas daiktų bei įrangos, kurią būtina turėti: apranga tinkanti esant dideliam šalčiui, palapinė, miegmaišiai tinkantys – 20 laipsnių šalčiui, signalinės raketos, maisto davinys ir kiti daiktai, kurie galėtų padėti išgyventi 3 dienas kalnuose, jei atsitiktų taip, kad oro balionui tektų leistis aukštai kalnuose, kur nėra jokio privažiavimo.
Varžybos žiemą ir dar kalnuose – iš tiesų gana didelis iššūkis, tiek oro baliono pilotams, tiek visai komandai. Vidutinė skrydžio trukmė – nuo 4 iki 6 valandų, kas reiškia du ar tris kartus ilgiau nei trunka normalūs skrydžiai vasaros metu. 200 km atstumas daugybę kartų viršija tradicinių varžybų skrydžių atstumus. O aukščio altitudė nuo 3 iki 5,5 kilometrų – iš tiesų yra neeilinis išbandymas tokios patirties neturintiems žmonėms, kadangi reikalinga kvėpavimo deguonimi įranga. Todėl šiose varžybose dalyvavo tik labai patyrę pilotai, kurie skraidė ne tik savo malonumui, žvalgydamiesi po didingas Alpių kalnų viršukalnes bei slėnius, tačiau gana smarkiai varžėsi dėl pagrindinio prizo. Pasitelkę moderniausius navigacijos prietaisus, rinko taškus, siekdami pergalės.
Šie skrydžiai yra labai reti dėl daugybės sudėtingų meteorologinių sąlygų bei oro baliono tinkamos įrangos žiemos metu. Tik šiuo metų laiku balionas gali pakilti į nuo 4 iki 7 km aukštį, kuriame yra galimybė surasti tinkamą šiaurės vėją, perskraidinantį oro balioną per 3–5 valandas iš Austrijos per Alpių kalnų masyvą į Italiją. Taip pat temperatūra turi būti ne itin žema, kadangi spaudžiant dideliam šalčiui skristi būtų labai sudėtinga ir nemalonu. Leidžiantis Italijos šiaurėje turi nebūti rūko, kas itin būdinga šiuo metu laiku ir antžeminis vėjas neturi būti stiprus.
Sausio 27 dienos rytą visos sąlygos buvo tinkamos atlikti „Svajonių skrydį“.
„Buvom ir sutrikę, ir laimingi, ir labai susijaudinę, kai sužinojom, kad planuojamas skrydis per Alpes, – sakė Žydrūnas Kazlauskas. – Rengiantis šioms varžyboms žinojom, kad teorinė galimybė yra, bet kad mums taip pasiseks – tikrai nesitikėjom. Skrydį suplanavome itin kruopščiai, buvom pasirengę visiems galimiems netikėtumams. Pakilom 27 dienos ryte apie 12 valandą Austrijos laiku, netoli Insbruko. Skridom 3 valandas 30 min. Ir nusileidom visai netoli Venecijos, Adrijos jūros pakrantėje. Visą laiką skridom 5 km aukštyje, 70 km per valandą greičiu, kas tikrai nėra įprasta. Žinoma dar ir dabar sunku patikėti tai kas įvyko, visi matyti nuostabūs vaizdai dar ilgai išliks prisiminimuose bei sapnuose.“
„Tai buvo nepakartojama. Tik žmogus ir beribė gamta. Skridome virš saulės nutvieksto, ledu alsuojančio kalnyno, kiekvieną akimirką artėdami prie Viduržemio jūros įlankos. Kiekviena ilgo skrydžio sekundė įsirėžė atmintyje kaip nepaprasto grožio, naujų patirčių, apmąstymų ir begalė teigiamų emocijų“, – savo asmeninius išgyvenimus toliau dėsto Žydrūnas.
„Esu labai laimingas. Tai buvo mano didžiausia svajonė, – šypsosi Gintautas Mockaitis, daugkartinis Lietuvos čempionas. – Ir tikrai dar kartą tai pakartočiau“.
Pilotai sėkmingai įvykdė skrydį, neturėdami jokių problemų nei dėl įrangos, nei dėl sveikatos sutrikimų. Sakė, kad ir šalta nebuvo.
