Istoriškai susiklostė, kad karikatūra buvo savotiškas ginklas kovoje su visuomenės ir politikos ydomis. Dėl to dailininkai ne kartą nukentėjo, o bene tragiškiausias toks pavyzdys – prieš dvejus metus satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje teroristų surengtas išpuolis, kai dėl piešinių žuvo žmonės.
Lietuvoje dirbantys dailininkai šaržuotojai ir karikatūristai pasakoja su priešišku požiūriu turėję susitaikyti sovietmečiu, kai pašiepti politikus buvo pavojinga ir savo sumanymus tekdavo gerokai maskuoti perkeltinėmis prasmėmis ir simboliais. Dabar esą Lietuvoje situacija gerokai pasikeitusi.
Šaržu vadinamas satyrinis arba humoristinis žmogaus portretas, o karikatūra – juokingas piešinys, pašiepiantis visuomenės neigiamybes ir žmonių ydas. Juos piešiantys dailininkai teigia, kad daugelis žmonių šiuos pavadinimus painioja.
