„VSAT vaizdo stebėjimo sistemomis užfiksuojame ne tik pažeidėjus, bet ir gamtos keistenybes. Įprastai pilkosios gervės vestuves kelia pavasarį, tačiau ši pora nusprendė palaukti šiltesnių orų“, – rašo VSAT.
Nuotaikingas gervių šokio vaizdo įrašas – žemiau:
Pilkosios gervės yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Jos gyvena pelkėse, miškų raistuose.
Pilkosios gervės – saugomos
Daugelyje Vakarų Europos šalių gervės yra beveik išnykusios. Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje, plačiai sausinant pelkes, šiems paukščiams taip pat grėsė išnykti, tačiau jų populiacija atsikūrė.
„Tarybiniais laikais dėl ūkininkavimo, melioracijos darbų Lietuvoje šių paukščių buvo labai sumažėję. 1960–1970 m. jų buvo telikę apie 150 porų. Laimei, gervės lengviau nei kiti nykstantys paukščiai prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir persikėlė gyventi į šlapias, užmirkusias miškų vietoves“, – 2012-aisiais 15min komentavo gamtos fotografas Romualdas Barauskas.
Lietuvoje gervių pradėjo gausėti apie 1990 metais. Pilkosios gervės yra paplitusios beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau daugiausia jų aptinkama drėgnuose Vidurio ir Šiaurės Lietuvos lapuotynuose.
Rudeniop, prieš išskrisdami žiemoti, paukščiai telkiasi į būrius, tuomet didžiules gervių santalkas galima išvysti Žuvinto, Tyrulių, Sulinkių, Novaraisčio pelkių apylinkėse.
Gervės peri balandį
Anksčiau gervės perėdavo pasislėpusios pelkynuose. Išnaikinus šlapias pievas, žemapelkes, paukščiai pasitraukė į šlapius miškus, į žmogaus užlietus durpynus, raistus, kur rado tinkamas gyventi ir veistis vietas.
Paprastai gervės peri balandžio mėnesį, deda po du kiaušinius. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Perintys ir jauniklius auginantys paukščiai labai atsargūs, tylūs ir iš savo slėptuvių pasirodo tik rudenį.
„Pastaruoju metu dažnai girdžiu kalbant, kad gervių labai daug, kad jos pastebimos nuo pavasario iki rudens. Tačiau gegužę ar birželį rėkauja, laukuose vaikščioja ar atvirai skraido dažniausiai tik neperinčios gervės. Būtent jas ir mato žmonės. Jeigu tokių paukščių pastebima daug, tai taip pat ženklas, kad jų populiacija pasiekė piką“, – tikino R.Barauskas.
Kai populiacija pernelyg padidėja, atsiranda daug neperinčių paukščių, daugiau jų žūsta, aptinkama daugiau lizdų, kuriuose vietoj įprastų dviejų padedama tik po vieną kiaušinį.
Gervių populiacija gali mažėti
Pasak Antano Aleknonio, daugiausiai iš Lietuvos gamtininkų aptikusių gervių gūžtų, vienas kiaušinis šio paukščio lizde – didžiulė retenybė, tačiau pastaruoju metu per perėjimo laikotarpį tokių dėčių jis randąs po dvi tris. Iki šiol, daugiau nei pusę amžiaus gerves stebintis gamtininkas, per visą gyvenimą buvo aptikęs gal tik du lizdus, kuriuose buvo vienas kiaušinis.
Nors šiandien gervių yra palyginti daug, tačiau manyti, kad joms niekas negresia – negalima. Gamtininkų teigimu, gausi gervių populiacija kurį laiką turėtų mažėti.
„Neperintys paukščiai ilgai negyvens, jie nepaliks palikuonių ir gervių ims mažėti“, – anksčiau prognozavo R.Barauskas. Tačiau toks gausumo svyravimas, jo įsitikinimu, yra natūralus gamtos vyksmas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gervės keliauja į šiltuosius kraštus: kodėl prieš kelionę jos renkasi būtent Tytuvėnų apylinkes?
