Animacijose vaizduojami dujų ir dulkių debesys, išsilakstantys po pirmųjų žvaigždžių sprogimų, žvaigždžių, galaktikų ir jų spiečių formavimasis.
Kiekvieno iš filmukų trukmė – 3 minutės. Tai – ne animatorių fantazijos vaisius, o nepaprastai sudėtingo teoretinio modeliavimo, remiantis moderniomis kosmologijos teorijomis, išdava, kurią pateikė itin galingi superkompiuteriai.
Naujuose filmukuose atskleidžiami įvairaus masto ir trukmės procesai – pradedant pirmosiomis supernovos sprogimo milisekundėmis, baigiant 14 mlrd. metų trunkančios stambiųjų visatos struktūrų evoliucija. Mokslininkai vizualizavo ir pirmosios kartos žvaigždžių – stambių ir šviesių – gimimą. Šių žvaigždžių žūtys praturtino visatą cheminių elementų įvairove. Kompiuteriniais modeliavimais mėginta iliustruoti ir pirmųjų galaktikų formavimosi ypatumus – manoma, jog jos pradėjo formuotis praėjus maždaug 100 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
„Stengėmės pademonstruoti praeitį – tai, kaip visata tapo tokia, kokią ją matome šiandien“, – aiškina vienas iš projekto autorių, profesorius Tomas Abelis.
Prieš atlikdami duomenų vizualizaciją, projekto autoriai apskaičiavo medžiagos sudėtį, pasiskirstymą bei temperatūrą, ir tik po to šie duomenys, pritaikius specialias programas, buvo vizualizuoti trimačiu formatu.
„Šiandien kompiuteriai yra tokie galingi, kad kurti tokias animacijas yra vienas malonumas, – sako T.Abelis. – O juk dar visai neseniai vienai tokiai vizualizacijai sugaišdavome ištisas savaites. Dabar pakanka vieno vakaro.“
