„Ji sukurta tęsti, kas natūraliai vyksta gimdoje“, – sakė vaisiaus chirurgas Alanas Flake'as iš Filadelfijos vaikų ligoninės, vienas pagrindinių straipsnio žurnale „Nature Communications“ autorių.
„Tai yra šio (tyrimo) grožis ir ... optimistiškai vertinu (tikimybę), kad pagerinsime dabartinę itin neišnešiotų kūdikių priežiūrą“, – telefonu sakė jis žurnalistams.
Šiandien vos 22 ar 23 savaičių gimę kūdikiai turi 50 proc. tikimybę išgyventi. Be to, egzistuoja 90 proc. tikimybė, kad išgyvenusiųjų sveikata bus smarkiai ir ilgam sutrikusi.
Naujoji sistema imituoja sąlygas gimdoje. Jeigu bus patvirtinta, kad ją galima naudoti žmonėms, smarkiai neišnešiotų kūdikių tikimybė išgyventi turėtų smarkiai padidėti.
Mokslininkai drauge su JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) rengiasi bandymams su žmonėmis, kurie galėtų prasidėti po trejų metų.
Vaisius dirbtinėje gimdoje – skaidriame plastiko maišelyje – plūduriuoja sintetiniuose vaisiaus vandenyse.
„Skysta aplinka labai svarbi vaisiaus vystymuisi“, – sakė A.Flake'as.
Bambagyslė vamzdeliais už maišelio ribų prijungiama prie aparato, pašalinančio iš kraujo anglies dvideginį ir prisotinančio jį deguonies.
Jokių mechaninių siurblių nėra, visą darbą atlieka vaisiaus širdis.
Dabartiniai gydymo metodai išgyvenimo ribą sumažino iki 22-23 savaičių, bet tai turi savo kainą. Rimta problema yra ne tik didelis mirtingumas, bet ir faktas, kad vos pusę kilogramo sveriančio kūdikio mažyčiai plaučiai ir mažytės širdelės nelabai atlaiko traumą, sukeliamą intubacijos, kvėpavimo aparatų ir siurblių.
Visais atžvilgiais normalu
Išgyvenusieji itin neišnešioti kūdikiai dažnai serga chroniškomis plaučių ligomis ir patiria kitų rimtų sveikatos sutrikimų.
„Vienas didelių mūsų sistemos privalumų – kad išvengiama širdies nepakankamumo, atsirandančio dėl siurblių varinėjamo kraujo tekėjimo disbalanso“, – sakė minėtos ligoninės Vaisiaus tyrimų centre dirbantis Marcus Davey, pagrindinis šio projekto inžinierius ir vienas studijos bendraautorių.
Tyrimo metu mokslininkai atliko bandymus su šešiais neišnešiotais ėriukais, kurie 105-112 nėštumo dieną – tai atitinka 23-24 žmonių nėštumo savaites – buvo perkelti iš savo motinų gimdų į dirbtines gimdas. Jose jie buvo laikomi iki 28 dienų.
Žmonių atveju didelės rizikos periodas ankstukams yra 22-27 savaitės. „Po 28 savaičių pasiekiamas taškas, kai neišnešiotų kūdikių mirtingumas ir sergamumas baigiasi“, – sakė A.Flake'as.
Avys seniai naudojamos prenatalinio gydymo eksperimentams, ypač dėl to, kad jų plaučių vystymasis yra labai panašus į mūsų.
Dirbtinėse gimdose „ėriukai normaliai kvėpavo ir rijo, atsimerkdavo, jiems išaugo kailis, jie tapo aktyvesni ir normaliai augo, jų neurologinės funkcijos ir organų brendimas buvo normalūs“, nurodė A.Flake'as.
Po eksperimentų dauguma gyvūnų buvo humaniškai numarinti, kad būtų galima ištirti jų smegenis, plaučius ir kitus organus.
Keli jų buvo maitinami iš buteliuko ir, „regis, visais atžvilgiais normaliai vystėsi“, sakė A.Flake'as. Vienas tų ėriukų buvo perduotas ūkiui Pensilvanijos kaime.
Pasak A.Flake'o, jei įvyks FDA bandymai, po trejų-penkerių metų dirbtinės gimdos – jeigu bus įrodyta, kad jos saugios ir veiksmingos, – galėtų būti pradėtos naudoti.
Edinburgo universiteto reprodukcinės medicinos profesorius Colinas Duncanas sakė: „Tai tikrai patraukli koncepcija, ir ši studija yra labai svarbus žingsnis į priekį.“
Tačiau jis pridūrė, kad šiems prietaisams „reikės daug papildomų ikiklinikinių tyrimų ir plėtojimo“.
