Žmogaus teises ginantis pareigūnas pabrėžė, kad dauguma santuokų, kai prieš vestuves nuotaka pavagiama iš tėvų namų ir pritatoma jaunikiui, vėliau baigiasi skyrybomis.
2011 m. pabaigoje Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva pateikė kitokius skaičius. Jos duomenimis, kasmet „nuotakos vogimo“ papročių laikosi 15 tūkst. šeimų. Vesti.kg duomenimis, prezidentė nesmerkia tokio elgesio, nes tai yra kirgizų liaudies paprotys. Vis dėlto kai kuriais atvejais toks papročių laikymasis baigiasi nuotakos savižudybe.
Kirgizijos krizės centrų asoiacijos vadovė Aleksandra Jefrenko pateikė duomenis, kad kas penkta santuoka šalyje įvyksta per prievartą.
Už nuotakos pagrobimą Krigizijoje netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė. Už pilnametės grobimą – laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nepilnametės – ii septynerių metų.
Vis dėlto į miliciją mažai kas kreipiasi. Kaip praneša laikraštis „Fergana“, per pastruosius 12 metų milicija užfiksavo tik 150 atvejų, kai merginos buvo priverstinai ištekinamos.
Šalyje ne kartą skambėjo raginimai sustiprint kovą su nuotakų grobėjais. 2011 m. netgi buvo paskelbtas kovos su grobikais mėnuo. Kaip rašo „Komsomolskaja pravda“, norėta maksimalią bausmę už šį nusikaltimą pratęsti iki 10 metų, leidžiant pareigūnams persekioti pagrobėjus dingusiai merginai neparašius pareiškimo.
Kirgizijos parlamentas svarstė įstatymo projektą, kuriuo turėjo uždrausti moteriai dėvėti nikabą (musulmoniškas apdaras), kol santuoka bus oficialiai įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje. Priėmus tokį dokumentą, nuotakų pagobėjams būtų sunkiau legalizuoti priverstines santuokas. Tačiau parlamentas nepriėmė įstatymo, tad mulos jau vient tik tokiu apdaru, be registracijos, psichologiškai pririša pagrobtą merginą prie vyro.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Musulmonių apdarai: hidžabas (kairėje viršuje), nikabas (dešinėje viršuje), čadra (kairėje apačioje) ir burka |
