Kas dešimt sekundžių Kinijoje nuo širdies infarkto arba insulto miršta žmogus. Kaip ir daugelyje šalių, širdies ir kraujagyslių ligos tapo svarbiausia mirčių priežastimi. Tai rodo Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas, jis Pekine pristatytas kardiologams.
Teigiama, kad per pastaruosius 30 metų kinų gyvenimo būdas itin pasikeitė, nes spartus ekonomikos augimas juos privertė skubėti, o skubant valgyti ne itin sveiką maistą. 40 procentų mirčių yra dėl širdies ir kraujotakos ligų. Medikų teigimu, Kinijos tauta susiduria su tokiomis pat sveikatos problemomis kaip Vakarų šalys, praneša welt.de.
Anksčiau skelbta, kad vien 1982-2002 metais jaunų, antsvorio problemų turinčių kinų skaičius patrigubėjo.
„Sveikatos prevencija anksčiau šalyje nebuvo prioritetu“, – sakė Pekino universiteto Širdies centro direktorius, tyrimo vadovas Hu Dayi. Gyventojams trūksta informacijos apie širdies ligų rizikos veiksnius.
Mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad pajamos vienam gyventojui Kinijoje per pastaruosius 30 metų išaugo beveik 80 kartų – nuo 381 juanių 1978-iais iki 29,7 tūkst. juanių 2010-iais. Anksčiau mieste gyveno trečdalis šalies gyventojų, o dabar – pusė.
Dėl prastos mitybos, menko judėjimo nuo antsvorio kenčia vaikai. Be to, šalyje itin išaugo rūkančiųjų skaičius. Šiuo metu rūko apie 350 mln. kinų. Kas antras vyras Kinijoje yra rūkantis.
92 mln. kinų serga cukriniu diabetu. Kadangi gydymas nebuvo pakankamas, Kinijoje dėl šios ligos komplikacijų į ligoninę patenka 16 kartų daugiau sergančiųjų nei, pavyzdžiui, Nyderladuose.
Dėl žinių stokos trečdalis kinų net nežino, kad jų kraujospūdis per didelis. JAV šis skaičius siekia 80 proc.
Teigiama, kad prastu pavyzdžiu kinams yra gydytojai, pusė jų rūko ir turi didelį antsvorį. Net ir kardiologų gyvenimo stilius yra prastas, sako tyrimo autorius.