Portalas Space.com sudarė didžiausių nukritusių palydovų sarašą.
1. „Skylab“
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) „Skylab“ kosminę stotį į kosmosą išsiuntė 1973 metais.
85 tonas sveriančią stotį aplankė trys planuotos NASA misijos 1973–1974 metais.
Iš pradžių buvo planuojama, kad „Skylab“ misijos kosmose truks apie 10 metų, tačiau iki misijos pabaigos tiek laiko laukti nereikėjo.
Saulės aktyvumas buvo kiek didesnis nei planuota, spinduliai įkaitino ir išplėtė Žemės atmosferą. Tai stabdė „Skylab“ judėjimą kosmoso orbitoje.
1979 metais buvo pasiruošta kosmoso stoties nusileidimui. NASA galėjo kontroliuoti tik dalį „Skylab“ manevrų.
1979 m. liepos 11-ąją „Skylab“ sudegė atmosferoje, jos dalys nukrito Indijos vandenyne ir vakarų Australijoje. Niekas nenukentėjo.
Australijos Esperanso miesto valdininkai reikalavo iš NASA 400 tūkst. JAV dolerių kompensacijos už taršą. Tačiau NASA skolos taip ir nesumokėjo.
 |
| Wikimedia.org nuotr./„Skylab“ |
2. „Pegasus 2“
NASA „Pegasus 2“ palydovą į kosmosą paleido 1965 metais.
11,6 tonos sveriančio palydovo misija – mažų meteoritų Žemės orbitoje tyrimai.
„Pegasus 2“ savo misiją vykdė apytiksliai trejus metus.
Vėliau nevaldomas palydovas 11 metų skriejo aplink Žemę, jo orbita vis mažėjo, vis artėjo link Žemės.
1979 metų lapkričio 3 dieną „Pegasus 2“ palydovo nuolaužos nukrito į Atlanto vandenyną. Niekas nenukentėjo.
 |
| Wikimedia.org nuotr./„Pegasus 2“ |
3. „Salyut 7“
„Salyut 7“ buvo paskutinė iš devynių Sovietų Sąjungos kosminių stočių, į kosmosą paleistų vykdant „Salyut“ programą 1971–1982 metais.
Kosminė stotis svėrė apie 22 tonas, buvo 16 metrų ilgio, o plačiausia vieta siekė 4,15 metro.
Kosminė stotis į kosmosą buvo paleista 1982 metų balandžio 19 dieną. Kosmose praleidusi beveik devynerius metus „Salyut 7“ priglaudė šešias skirtingas astronautų komandas.
1986 metais erdvėlaivis „Cosmos“ buvo sujungtas su „Salyut 7“ – buvo norėta išbandyti susijungimą su kosmine stotimi. Tiek kosminė stotis, tiek erdvėlaivis tuo metu buvo nepilotuojami žmogaus.
Galingas kosminės stoties ir erdvėlaivio duetas, svėręs daugiau nei 22 tonas, 1991 metų vasario 7 dieną sudegė virš Argentinos. Nuolaužos nusidriekė per Kepitan Bermudez miestą. Apie nukentėjusius žmones nebuvo pranešta.
 |
| Wikimedia.org nuotr./„Salyut 7“ |
4. „Columbia“
NASA „Space Shuttle“ misijos erdvėlaivis „Columbia“ nekontroliuojamas į Žemę rėžėsi 2003 metais STS-107 misijos metu.
2003 metų vasario 1 dieną „Columbia“ erdvėlaivis sudužo virš Teksaso valstijos. Iš 16 dienų trukusios misijos grįžti namo ketinę 7 astronautai žuvo.
Atlikti tyrimai parodė, kad katastrofa įvyko dėl erdvėlaivio gedimo nusileidimo metu.
Katastrofa pažymėjo antrąją NASA nesėkmę per 30 metų trukusią „Shutte“ misiją.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Erdvėlaivis „Columbia“ |
5. „Cosmos 954“
Sovietų Sąjungos „Cosmos 954“ palydovas į kosmosą buvo paleistas 1977 metais. Palydovo tikslas – sekti JAV branduolinių laivų judėjimą.
„Cosmos 954“ buvo branduolinis palydovas. Jis nesugebėjo pakilti į branduoliniam reaktoriui nepavojingą orbitos aukštį. 1978 metų sausio 24 dieną jis tapo nevaldomu.
„Cosmos 954“ palydovas, skleisdamas radioaktyvias nuolaužas, praskriejo virš šiaurinės Kanados dalies. Kanados vyriausybė reikalavo iš Sovietų Sąjungos 6 mln. JAV dolerių kaip kompensacijos, už užterštos teritorijos išvalymą. Sovietų Sąjunga sumokėjo pusę sumos – 3 mln. JAV dolerių.
