Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, be to, panašu, kad šie vabzdžiai, kuriuos mažai kas pakenčia, priima kolektyvinius sprendimus dėl maisto šaltinių.
Prie tokių išvadų priėjo specialistai iš Londono universiteto Karalienės Marijos koledžo (Queen Mary College).
Savo tyrimo rezultatus mokslininkai pristatė žurnalo „Behavioural Ecology and Sociobiology“ („Elgesio ekologija ir socialinė biologija“) puslapiuose.
Mokslininkas mano, kad tarakonai duoda vienas kitam signalus, išskirdami „maitinimosi feromoną“ – tam tikrą medžiagą, kurios yra galbūt jų seilėse, arba angliavandenilį, kurį gamina jų organizmas.Mokslininkų išvados leidžia geriau suvokti prigimtinius mechanizmus, kuriems veikiant žmonės neretai randa daug tarakonų, subėgusių naktį į virtuvę.
Tyrimo vadovas mokslų daktaras Mathieu Lihoreau iš Karalienės Marijos koledžo biologinių ir cheminių tyrimų mokyklos pabrėžia, kad žmonės kur kas dažniau naikina tarakonus nei juos tiria.
„Aš galiu tai suprasti, – pripažino tyrėjas. – Bet tada mes nelabai suvokiame jų elgseną.“
Apskritai manoma, kad šie įkyrūs vabzdžiai maitinasi pavieniui. „Bet tai aiški netiesa, – sako daktaras M.Lihoreau. – Kiekvienas, kurio namuose yra tarakonų, pasakys jums, kad taip nėra: jie susirenka grupėmis.“
Kad būtų galima patvirtinti ar paneigti nuomonę, jog vabzdžiai bendrauja vienas su kitu, M.Lihoreau ir jo kolegos surengė testą. Jie pasiūlė šioms būtybėms pasirinkti maistą. „Mes išleidome juos į nedidelę areną, kurioje buvo padėta dviejose vietose to paties maisto, – pasakoja jis. – Jeigu jie nebendrautų, tikriausiai būtų pasiskirstę į dvi lygias grupes.“
Tačiau iš tikrųjų buvo kitaip: dauguma alkanų tarakonų subėgo prie vieno maisto gabalo, o antrasis liko beveik nepaliestas. Be to, stebėdami pavienius vabzdžius eksperimentuotojai nustatė, kad kuo daugiau tarakonų susirenka prie vieno maisto gabalo, tuo ilgiau kiekvienas iš jų išbūna prie jo.
„Mes nežinome, kaip jie bendrauja, bet supratome, kad jie naudoja chemines medžiagas, – sakė M.Lihoreau. – Ir dabar mūsų kitas žingsnis – nustatyti tas medžiagas, kuriomis jie naudojasi.“
„Šie stebėjimai vyko lygiagrečiai su matematiniu modeliavimu, kuris rodo: tarakonai bendrauja vienas su kitu, palaiko ryšį tuo metu, kai jau yra prie maisto šaltinio“, – pridūrė jis.
Mokslininkas mano, kad tarakonai duoda vienas kitam signalus, išskirdami „maitinimosi feromoną“ – tam tikrą medžiagą, kurios yra galbūt jų seilėse, arba angliavandenilį, kurį gamina jų organizmas.
„Mūsų nuomone, atbėgę prie kito tarakono, jie prisiliečia prie jo ir mano: „Aha, tai taip pat tarakonas ir jis ėda kažką skanaus, taigi ir aš čia pasiliksiu“, – aiškina tyrėjas.
Jo nuomone, tyrimai šioje srityje gali padėti pagaminti maitinimosi feromoną. Jį bus galima naudoti kovai su vabzdžiais – tada insekticidinės priemonės ir tarakonų gaudyklės būtų veiksmingesnės.
