Renginiai – nuo šeimų eitynių iki knygos pristatymo
Šiemetines tarptautinės vaikų nešiojimo savaitės tema – „Nešiojimo tradicijos“, o pelno nesiekiančias iniciatyvas vienija šūkis „Visur kartu su savo vaiku!“. Lietuvoje šiai savaitei skirtus renginius organizuoja VšĮ Prieraišiosios tėvystės centras.
Trečiadienį, spalio 10 d., nuo 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės ir Šv. Kotrynos bažnyčios vyks akcija „Tęskime vaikų nešiojimo tradicijas“. Šeimos su vaikais nešioklėse žada įsiamžinti bendroje fotografijoje, rengs eitynes, bus galima pamatyti įvairių šalių tradicinių nešyklių. Ketvirtadienį, spalio 11 d., 11 val. Prieraišiosios tėvystės centre (Vivulskio g. 10a-10) vyks Audronės Daraškevičienės paskaita „Vaikų nešiojimas: senosios tradicijos ir naujausi vėjai“.
Spalio 12d., penktadienį, 11 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiama edukacinė ekskursija „Senovės lietuvių buitis ir tradicijos. Kaip buvo auginami vaikai“ (bilieto kaina suaugusiajam – 5 Lt.), 14 val. Prieraišiosios tėvystės centre vyks pirmosios Lietuvoje vaiku nešiojimui skirtos knygos pristatymas – tai spalvinimo knygelė „Pirmieji Jonuko metai“ (aut. Rima Kurtinaitienė, Gabrielė Baltrušaitytė). Spalio 13 d., šeštadienį, šeimos su vaikais vyks į etnografinį Marcinkonių kaimą.
Visą savaitę vyks fotografijų konkursas „Nešiojau vasarą – nešiosiu ir žiemą“. Išsamesnė renginių programa čia.
Kūdikių nešiojimas Lietuvoje
„Lietuvoje daugėja šeimų, kurios renkasi artimą kontaktą su kūdikiu ir naudoja tam įvairias nešykles. Vis daugiau tėvų ir senelių supranta, kad kūdikis taip pat žmogus, jis turi poreikių ir kad vienas iš poreikių yra būti arti suaugusiojo žmogaus, – sako kūdikių nešiojimo konsultantė, viena iš Prieraišiosios tėvystės centro įkūrėjų Rima Kurtinaitienė. Ji – trijų vaikų mama, ir visus tris augino į pagalbą pasitelkusi nešykles. Dabar viena iš Rimos veiklų – paskaitos apie vaikų nešiojimą.
Rima Kurtinaitienė pastebi, kad kitados mūsų šalyje egzistavusi vaikų nešiojimo skarose tradicija nunyko po antro pasaulinio karo: moterys skaras iškeitė į paltus, populiarėjo vežimėliai ir plito nuostata, kad kūdikis turi gulėti lovytėje, kad jis linkęs manipuliuoti tėvais ir kad įpranta būti nešiojamas. „Per pastaruosius 60-70 metų psichologijos mokslas sukaupė daugybę įrodymų, kad taip nėra, tačiau pakeisti visuomenėje susiformavusią nuomonę reikia laiko“- teigia R. Kurtinaitienė.
Anot jos, svarbu kalbėti ir apie taisyklingą nešiojimą minkštose nešyklėse, kad kūdikis būtų ne tik arti tėvų, bet ir taisyklingai prilaikomas medžiagos, kad jo klubo sąnariai, stuburas ir kaklas būtų tvirtai paremti iki to amžiaus, kol kūdikis pats išmoks laikyti galvą, sėdėti ir vaikščioti.
Tarptautinis kontekstas
Anot Tarptautinės vaikų nešiojimo savaitės iniciatorės – pelno nesiekiančios organizacijos „Babywearing International“ – vieni pirmųjų vaikų nešiojimo propaguotojų Vakarų šalyse – amerikietis pediatras ir knygų autorius William Sears su žmona Martha. Jie ir pradėjo vartoti anglišką terminą „babywearing“, kuris reiškia kūdikių nešiojimą prie pat kūno, nešyklę, skirtą vaikui, tarytum apsirengiant kaip papildomą drabužį. 1986 m. žurnale „Pediatrics“ išspausdinta studija, kurioje teigiama, kad šešių savaičių kūdikiai, bent tris valandas per dieną nešioti minkštose nešyklėse, verkė ir irzlūs būdavo 43 proc. mažiau nei kiti jų amžiaus kūdikiai. Išsamesnė informacija apie tyrimus ir šiemetinę iniciatyvą – „Babywearing International“ svetainėje.
