Dabartinės Prezidento gatvės 38-ojo namo rūsyje Tauragės NKVD būstinė veikė apie dešimtmetį – nuo 1945-ųjų. Dažniausiai joje dirbo iš kitų kalėjimų atvykę, patirtį turintys tardytojai, todėl Tauragės NKVD būstinė pasižymėjo išskirtiniu žiaurumu.
„Tardymas vykdavo naktimis, nuo 10 vakaro iki ryto, ir tas žiaurumas pasireikšdavo ir fiziniu, ir psichologiniu smurtu“, – žiaurius metodus atskleidžia Tauragės krašto muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus.
Be tardymo kameros, muziejuje įrengtas ir karceris. Pagal to meto įstatymus vienam sulaikytajam turėjo būti skirta po pustrečio kvadratinio metro, tačiau realiai nedidukėje, be langų patalpoje kalėdavo po 10–20 sulaikytųjų.
„Ryte davinys būdavo pusė litro šilto vandens, kurio turėdavo užtekti ir nusiprausti, ir atsigerti. Pietums – 150 g duonos ir tiek pat sriubos. Iš atsiminimų žinome, kad ant sriubos plaukiojo net kirminai, tai kaliniai tuos kirminus nusibraukdavo ir srėbdavo sriubą“, – autentiškus pasakojimus prisiminė ekskursijų vadovė Arneta Juščienė.
Įrengtame partizanų bunkeryje galima susipažinti su partizanų buitimi, apžiūrėti muziejui perduotas autentiškas partizanų nuotraukas bei pažiūrėti originalų filmą, kuris pasakoja, kaip buvo ruošiami enkavėdistai.
Muziejaus direktorius sako, kad kuriant ekspoziciją buvo siekiama, jog čia apsilankę žmonės ne tik apžiūrėtų eksponatus, bet ir pajustų to laiko atmosferą, kovotojų už Lietuvos laisvę patirtus išgyvenimus.
Ekspozicijos įrengimą finansavo Tauragės savivaldybė. Ji įrengta konsultuojantis su likusiais gyvais buvusiais NKVD būstinės kaliniais.
