Televizijos istorijos peripetijos
Ar žinojote, kad televizorių išradęs žmogus pats du pirmuosius savo gyvenimo dešimtmečius pragyveno namuose, kuriuose nebuvo elektros? Filas Teiloras Fransvortas buvo stropus mokinys, ypač besidomėjęs fizikiniais procesais ir elektros subtilybėmis. Čia jis suprato, kad vaizdų judėjimo fiksacija yra įmanoma, ją koduojant radijo bangomis. Būtent šiam jaunuoliui pirmajam pavyko nuskaityti vaizdą su elektronų pluoštu. Įdomu, koks buvo pirmasis televizijos perduotas vaizdas? Tai buvo paprasta linija, kuri 1927 m. reiškė milžinišką laimėjimą fizikiniuose moksluose. Netrukus buvo investuota dešimtys milijonų į elektroninės televizijos plėtrą Jungtinėse Amerikos valstijose, pradėta gaminti nedidelius televizorius, kurių skersmuo neviršijo 25 cm. Beje, dėl didelės kainos juos įsigydavo toli gražu ne visi.
Jau 1929 m. Londone buvo įsteigta televizijos studija. Pradėtos transliuoti reguliarios televizijos programos. Štai 1936 m. pirmą kartą buvo transliuojamos Berlyno olimpinės žaidynės, kurias visame pasaulyje stebėjo daugiau nei 150 tūkstančių žiūrovų. Tiesa, tai, kas to meto žmonėms atrodė didžiausias technologinis šuolis, šiandien mums atrodytų itin primityvu. Pavyzdžiui, sporto varžyboms fiksuoti tebuvo naudojama viena kamera, vaizdas būdavo trūkinėjantis ir neatitinkantis realių sportininkų judesių. Be to, kadangi televizija buvo nespalvota, aktoriams reikėdavo gerokai pavargti, kad žiūrovams perteiktas vaizdas kuo realiau atitiktų spalvas. Tokiais atvejais būdavo pasitelkiamos tokios priemonės kaip juodi lūpų dažai ar žalias makiažas. Kaip ten bebūtų, karo metais televizorių gamyba buvo pristabdyta ir iki 1947 m. ne daugiau nei tūkstantyje namų Amerikoje buvo galima aptikti šį „svetainės atributą“. Šimtmečiui persiritus į antrąją pusę, televizija visame pasaulyje ėmė darytis masine, tapo itin komerciška. Kino industrija tobulėjo. Tą puikiai iliustruoja faktas, kad 1954 m. Jungtinių Amerikos valstijų televizijos kompanijų sunaudotųkinojuostų kiekis viršijo visos Holivudo kino industrijos juostų kiekį kartu paėmus.
Televizijos pradžia Lietuvoje
Lietuviškosios televizijos era prasidėjo 1957 m. Tuo metu Lietuvoje tebuvo kiek daugiau nei 30 televizorių. Tiesa, įdomu tai, kad pirmieji žiūrovai buvo vadinami ne „žiūrovais“, o „klausytojais“. Tiesa, televizijai atsiradus Lietuvoje, jos dar neturėjo daugelis kaimyninių šalių. Vis dėlto, iškilmingam lietuviškosios televizijos startui galimybių nebuvo. Mažoje studijoje filmuojamos laidos buvo paprastos, o ir didelio entuziazmo iš Lietuvos gyventojų nesulaukė. Kadangi televizoriai nebuvo labai brangūs, laikui bėgant vis daugiau žmonių juos įsigydavo ir televizijos populiarumas augo. Pirmieji lietuviškosios televizijos diktoriai G. Bigelytė bei J. Baranauskas netrukus tapo savotiškomis to meto garsenybėmis. Televizija pamažu tobulėjo, patraukė kultūros atstovų dėmesį, programos modernėjo, tapo brandesnės. 1961 m. įsteigta Šiaulių televizorių gamykla „Tauras“, imta gaminti kokybiškus televizorius ir tiekti juos visam rytiniam Europos regionui. 1981 m. metais sostinėje iškilęs televizijos bokštas tarsi iliustravo lietuviškosios televizijos epopėją. Skaitmeninės televizijos eros užuomazgų galima ieškoti dar 1993 m., kai pasirodė pirmasis DVB-S standartas. Skaitmeninė televizija Lietuvą pasiekė jau 2001 m., o šiandien ja galime pasidžiaugti visi.
Televizorius šiandien
Jeigu žvelgtume į televizoriaus „viso gyvenimo albumą“, įsitikintume, kad pradžioje tai buvo nedidelė, apvalių formų, mažo skersmens ekrano dėžutė. Vėliau ji didėjo, tiesa, liko apvalaina. Televizorius būdavo puošiamas medienos ir kitų medžiagų elementais, o valdymo pultas būdavo paties įrenginio šone arba apačioje. Nuotolinio valdymo pulteliai masiškai pradėti naudoti tik prieš trejetą dešimtmečių, o štai toks televizorius, kuriuo džiaugiamės šiandien – plokščio ekrano, plonas, nedidelio svorio, lengvai pritaikomas buityje bei interjere – masiškai gaminamas tikrai ne daugiau nei gerą dešimtmetį. Garsiausiais ir populiariausiais televizorių gamintojais pasaulyje šiandien laikomos kompanijos Sony, Samsung, LG, Panasonic,Toshiba, Vizio, Sharp, Philips, JVC bei kitos. Elektronikos gamintojai siūlo daugybę modelių, įvairiausiomis raiškos, garso, technikos savybėmis pasižyminčių gaminių.
Pastarąjį dešimtmetį technologijoms žengiant į priekį ypač greitai, kompanijos kaip niekada anksčiau varžosi, kuri galės pasiūlyti optimaliausią variantą ryškaus vaizdo bei garso entuziastams. Nuo tada kai televizorius gali rodyti programas 3D formatu, televizijos žiūrėjimas tapo dar didesne pramoga. Vienos didžiausių internetinių parduotuvių Lietuvoje Pigu.lt atstovai teigia, kad šiandien žmonės linkę rinktis kuo naujesnių modelių ir kuo daugiau funkcijų turinčius televizorius. Pirkėjams patrauklūs išmanieji televizoriai, turintys įspūdingus išmatavimus ir nepriekaištingą raišką. Televizorių pardavimo tendencijos išlieka panašios visus metus. Tiesa, televizorių kainos priklauso nuo daugybės faktorių – skersmens, techninių savybių, vaizdo galimybių. Tie gaminiai, kurie šiomis savybėmis lenkia kitus, šiandien garsūs visame pasaulyje. Štai, pats didžiausias kada nors pasaulyje pagamintas Samsung televizorius kainuoja apie 100 tūkstančių eurų. Žinoma, tokie technologijų gaminiai labai greitai užleidžia pozicijas kitiems. Taigi, galime tik spėlioti, kaip televizorius atrodys, kada švęsime 100 metų televizijos jubiliejų.
