V.Leninas vadovavo 1917 metų lapkričio bolševikų revoliucijai, kuri padėjo pamatus 74 metus gyvavusiai Sovietų Sąjungai.
2005 metais 30 proc. respondentų manė, kad būtina palikti pasaulinio proletariato vado kūną mauzoliejuje svarbiausioje šalies aikštėje, o 2008 metų pabaigoje jo šalininkų sumažėjo iki 25 proc., rodo RVNTC tyrimų rezultatai, kuriuos antradienį gavo agentūra „Interfax“.
Sociologų duomenimis, iš viso du trečdaliai Rusijos gyventojų siūlo palaidoti žemėje V.Leniną. Iš jų 38 proc. mano, kad tai reikėtų padaryti kuo greičiau, o 28 proc. – vėliau, kai nebeliks kartos, tebebranginančios bolševikų lyderį.
Kaip parodė RVNTC apklausa, surengta pernai lapkritį 42 Rusijos sričių, kraštų ir respublikų 140-yje miestų ir kaimų, sąlyginė dauguma respondentų (41 proc.) mano, kad laikyti V.Lenino kūną mauzoliejuje Raudonojoje aikštėje neteisinga ir nenatūralu.
Jiems oponuoja 15 proc. apklaustųjų, kuriems „mūsų liaudies vado kūnas teisėtai yra mauzoliejuje, svarbiausioje šalies aikštėje“, nors prieš trejus metus taip manė 22 proc. apklaustųjų.
Taip pat yra didelė grupė žmonių (37 proc.), kurie nemato nieko bloga, kad yra mauzoliejus, nes jis „tapo paprastu turizmo objektu, kokių yra daugelyje šalių“.
Sociologų duomenimis, per pastaruosius trejus metus ši respondentų grupė padidėjo nuo 31 iki 37 procentų.
Tarp tų, kurie mano, jog būtina kuo greičiau palaidoti V.Lenino kūną žemėje, dažniausia yra tie, kuriems atrodo nenatūralu ir neteisinga, kad jis yra mauzoliejuje (76 proc.).
Kad reikia jį palaidoti, bet vėliau, linkę manyti tie, kuriems mauzoliejus tapo turizmo objektu, ir čia nėra nieko ypatinga (44 proc.).
„Lenino kūną reikia palikti mauzoliejuje“, – toks požiūris būdingas tiems, kurie mano, kad jis yra pagrįstai ten (74 proc.).
V.Leninui 1924 metais mirus, gydytojai balzamavo jo kūną, kuris nuo to laiko buvo mauzoliejuje Raudonojoje aikštėje. Prie Kremliaus sienų nuolat driekiasi Rusijos ir užsienio turistų, norinčių pamatyti jo palaikus, eilės.
Sausio 21 dieną sukanka 85 metai, kai jis mirė.
