Dr. Patricia Conrod kartu su Monrealio universiteto „Sainte-Justine” medicinininių tyrimų centru paskelbė duomenis, kad dvi grupinės sesijos po 1,5 val. padėjo 509 britų jaunuoliams sumažinti psichikos sveikatos sutrikimų riziką 25–33 proc.
„Mūsų tyrimas rodo, kad mokytojo intervencijos, orientuotos į konkrečius rizikos veiksnius, gali būti nepaprastai efektyvios norint sumažinti depresijos, nerimo ir kitų elgesio sutrikimų dažnumą“, – teigia P. Conrod.
Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkios depresijos ir nerimo simptomai sumažėjo nuo 21 proc. iki 26 proc. Didelis paauglių impulsyvumas krito 36 proc. ir sumažino riziką ateityje turėti rimtų elgesio sutrikimų.
Tyrime dalyvavo 19 Londono mokyklų, kurių moksleiviai anksčiau nėra dalyvavę jokiuose panašiuose užsiėmimuose. Iš pradžių buvo įvertinta jaunuolių rizika ateityje turėti psichikos sveikatos arba narkotikų vartojimo problemų. Testo pagalba buvo nustatytos asmeninės savybės, kurios galėtų turėti įtaką elgesiui: impulsyvumas, beviltiškumas, nerimas, jautrumas.
Pavyzdžiui, penkis kartus labiau tikėtina, kad impulsyvus paauglys per ateinančius 18 mėnesių turės labai rimtų elgesio problemų.
Per dvejus tyrimo metus moksleiviai dalyvavo dvejuose tokiuose užsiėmimuose, o kas šešis mėnesius pildydavo testus, kurie leisdavo mokslininkams sekti depresijos, nerimo ir panikos priepuolių bei minčių apie savižudybę dažnį.
Praktinių sesijų metu moksleiviai nagrinėjo realias situacijas modeliuodami savo elgesį pagal asmeninius profilius. Nedidelėse grupėse diskutavo apie emocijas, mintis ir su mokytojo pagalba bandė rasti išeitį iš sudėtingų padėčių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkios depresijos ir nerimo simptomai sumažėjo nuo 21 proc. iki 26 proc. Didelis paauglių impulsyvumas krito 36 proc. ir sumažino riziką ateityje turėti rimtų elgesio sutrikimų.
33 proc. jaunuolių, kurie anksčiau patirdavo stiprius pykčio priepuolius, po grupinių užsiėmimų tokius jausmus patirdavo rečiau. Paaugliams, stipriai išreiškusiems beviltiškumo jausmą, po sesijų 23 proc. sumažėjo sunkios depresijos simptomai.
Organizacijos veiklai ir naujų savanorių rengimui per metus reikia 461 tūkst. litų.
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 116 111 | Kasdien 11.00–21.00 val. |
| Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | Visą parą |
| Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 116 123 | Visą parą |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I–V 10.00–21.00 val. |
| „Linija doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I–V 16.00–20.00 val. |
| Dingusių žmonių šeimų paramos centras |
8 800 26161, (8 5) 277 3135 |
I–V 8.00–16.00 val., Visą parą |
| Panevėžio paguodos telefonas | (8 45) 500 965 | I–V 20.00–8.00 val. |
| Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I–V 9.00–17.00 val. |
| Vaiko raidos centras | (8 5) 275 7564 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.
