Wan taip pat gyvena tokiame bute. 30 kvadratinių metrų būsto nuomos kaina sieka 23–205 Singapūro dolerius (SGD) (48–429 litus) per mėnesį. Singapūro valdžios nuomojamo būsto kaina priklauso nuo šeimos gaunamų pajamų, rašo BBC.
Wan niekur nedirba. Kiekvieną mėnesį privatūs asmenys jai paaukoja maisto produktų už 70 SGD (147 litų). Singapūro premjeras Lee Hsienas Loongas interviu Pasaulio ekonomikos forume Davose šių metų sausį sakė, kad nors būti vargšu Singapūre „visai nelinksma“, čia žmonės visgi gyvena „ne taip blogai“ kaip skurstantys asmenys kitose šalyse, įskaitant JAV.
Šalies valdžia teigia užtikrinanti, kad jos piliečiai gyvenimo nepradėtų tuščiomis. Tai daroma suteikiant jiems nemokamą išsilavinimą, sveikatos apsaugą ir subsidijuojamą būstą. Maža to, L.H.Loongas taip pat žadėjo, kad šių metų valstybės biudžete bus numatyta daugiau lėšų žemas pajamas gaunančioms šeimoms.
Mintis apie skurdžiai gyvenančius žmones Singapūre iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai nederanti su šios šalies, kaip Azijos finansų centro ir apsipirkimų rojaus, įvaizdžiu. Tačiau tokių žmonių yra ir šioje šalyje. Tiesa, BBC kalbinti socialiniai darbuotojai, savanoriai ir įvairių specialybių atstovai pritarė šalies premjero išsakytoms mintims. Jie taip pat mano, kad palyginus Singapūro skurdžių gyvenimą su skurstančiųjų gyvenimu Indijoje ir Kinijoje, ar net benamių JAV, tektų pripažinti, kad situacija Singapūre nėra tokia baisi.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Verslo rajonas Singapūre |
„Visgi ir Singapūre yra daug žmonių, kuriems reikalinga pagalba, – BBC sakė aktyvus bendruomenės savanoris Huangas Jingas Jingas, šias pareigas einantis jau 30 metų. – Kai kuriems iš jų išties labai sunku išgyventi. Tam, kad suprastum jų situaciją, turi pats juos pamatyti.“
„Žinoma, skurdas čia akių nebado, – kalbėjo Laurence'as Lienas, nevyriausybinės organizacijos „National Volunteer & Philanthropy Centre“ narys, neseniai išrinktas į šalies parlamentą. – Tačiau taip, skurdo yra ir čia.“
L.Lienas pasakojo iš savo draugo, dirbančio pradinės mokyklos mokytoju neturtingųjų rajone, išgirdęs, kad pirmąją mokyklos dieną pusė pirmokų atėjo be knygų, nes jų tėvai paprasčiausiai neišgalėjo jų nupirkti.
Nėra nacionalinės skurdo ribos
Singapūre nėra nustatyta nacionalinė skurdo riba. Ministerija paramą paprastai teikia 20-čiai proc. skurdžiausiai šalyje gyvenančių šeimų. Valstybėje įgyvendinama lanksti paramos sistema leidžia pagalbą teikti ir daugiau asmenų, paaiškėjus, kad jų gyvenimo sąlygos atitinka paramos reikalavimus.
Praėjusių metų gruodį Singapūro Statistikos departamentas paviešino informaciją, kurioje teigiama, kad 10 proc. skurdžiausiai šalyje gyvenančių šeimų, kurių mažiausiai vienas narys dirba, vidutinis mėnesinis atlyginimas siekė 1 581 SGD (3 310 litų). 11–20 proc. skurdžiausiai šalyje gyvenančių šeimų vidutinis atlyginimas siekė 3 135 SGD (6 565 litus).
Palyginimui, 2008 metais paskelbtoje Pasaulio Banko ataskaitoje nurodoma, kad 2005 metais 1,4 mlrd. žmonių pasaulyje pragyveno už mažiau nei 1,25 JAV dolerį (3,28 litus) per dieną.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Singapūras |
Jungtinėse Valstijose skurdžiausiai gyvenančių šeimų metinės pajamos 2010-aisiais siekė mažiau nei 20 tūkst. JAV dolerių (52,5 tūkst. litų). Tai – su Singapūru palyginami skaičiai. JAV skurdas matuojamas šeimos pragyvenimo lygį lyginant su šalyje nustatyta skurdo riba – jei šeimos pajamos žemesnės nei skurdo riba, visi tos šeimos nariai traktuojami kaip gyvenantys skurde.
Žvelgiant į statistiką išties atrodo, kad vargšai Singapūre gyvena geriau nei kitose šalyse. Tačiau su tuo sutinka ne visi singapūriečiai.
Visuomenės ir socialinė parama
Ng Siew Teen šeimos mėnesinės pajamos siekia per 2 tūkst. SGD (per 4 tūkst. litų). Tačiau, pasak moters, jos vairuotoju dirbantis vyras atlyginimą namo parnešė tik pastaruosius tris mėnesius. Šeima augina dvi dukteris, kurioms penkeri ir ketveri metukai. Šeimos vyras taip pat finansiškai remia savo 12-metę dukterį iš pirmosios santuokos.
Ng serga įgimta odos liga. Tačiau moteriai tik neseniai buvo atlikta reikalinga operacija – kai atsirado geradaris, apmokėjęs jos gydymo išlaidas. Moters vyras savo ankstesnį darbą prarado po to, kai praėjusių metų spalį buvo paguldytas į ligoninę ir jam buvo atlikta operacija.
Bendraudama su BBC žurnalistu savo vieno kambario būste, moteris išsitraukė parodyti dar neapmokėtas sąskaitas. Tarp jų – daugiau nei 4 tūkst. SGD (per 8 tūkst. litų), kuriuos šeima buvo įsiskolinusi mokyklai už dukterų mokslus.
„Aš noriu paprasto gyvenimo. Tačiau kas nenori savo kišenėje turėti pinigų? – kalbėjo Ng. – Mes netgi neturėjome pinigų atšvęsti Kinų naujuosius metus.“
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Pasivaikščiojimas po Singapūrą |
Tokios, kaip Ng, šeimos gali kreiptis paramos į kelias valstybines institucijas. Jos gali prašyti subsidijų mokslams. Finansinę paramą valstybė teikia ir vyresnio amžiaus ar neįgaliems asmenims, negalintiems dirbti.
2005 metais įkurtas „ComCare“ fondas jau padėjo daugiau nei 190 tūkst. žmonių. 2011 metų kovą fondo balansas siekė 811 mln. SGD (1,7 mlrd. litų). Gegužę fondas gavo papildomus 500 mln. SGD (1 mlrd. litų).
Skurdžiai gyvenantiems singapūriečiams prieinama ir socialinė parama. Žemas pajamas gaunantys asmenys gali kreiptis dėl priedų prie atlyginimų ar dalyvavimo įvairiose mokymų programose.
„Singapūre socialinės apsaugos tinklas yra labai išvystytas, – sakė ministerijos atstovas. – Singapūriečiams subsidijuojamas būstas, sveikatos apsauga ir išsilavinimas.“
Tačiau didžiausias iššūkis – suteikti pagalbą tiems, kam jos reikia labiausiai. Labai dažnai šie žmonės paprasčiausiai nežino, kokią paramą gali gauti ar nėra tikri, kaip tai padaryti, teigia nevyriausybinės organizacijos „Sunlove Marsiling“ centro koordinatorė Zulaiha Bakar. Ši organizacija rūpinasi maždaug 500-ais žemas pajamas gaunančių asmenų.
Tarp Zulaihos pareigų – suteikti žmonėms konsultacijas telefonu bei padėti jiems užpildyti dokumentus. „Kai kurie žmonės nenori, kad kas nors pamatytų, jog jie kreipėsi į mus dėl paramos, todėl jie pas mus neateina“, – pridūrė ji.
Be valdžios institucijų Singapūre yra daugybė nevyriausybinių, pilietinių ir religinių organizacijų bei pavienių individų, siūlančių savo paslaugas ir labdarą skurdžiai gyvenantiems žmonėms.
Informacija
*Singapūre gyvena 4,8 mln. žmonių (Jungtinių Tautų 2010 metų duomenys)
*Šalies BVP vienam asmeniui – 41 tūkst. 430 JAV dolerių (108 tūkst. 712 litų) (Pasaulio Banko 2010 metų duomenys)
*Nedarbo lygis Singapūre 2011 metais siekė 2 proc.
*Apie 80 proc. singapūriečių gyvena socialiniuose būstuose
*Apie 90 proc. iš jų šiuos būstus yra įsigiję
*Socialinį būstą norintiems įsigyti asmenims siūlomos įvairios finansinės schemos
*Mažas pajamas gaunančios šeimoms siūloma galimybė išsinuomoti vieno ar dviejų kambarių butus iš valdžios institucijos
*Vidutinis vieno kambario buto dydis – 30 kv. metrų; dviejų kambarių būsto – 40–45 kv. metrai.
*Vieno kambario buto mėnesinė nuoma siekia 23–205 SGD (48–429 litus), dviejų kambarių – 44–275 SGD (92–576 litus), priklausomai nuo šeimos pajamų ir kitų aplinkybių.
