Pripažįsta švaistymo problemą
Tvarumo ir atsakingo vartojimo tendencijoms visame pasaulyje populiarėjant, Lietuvos gyventojai taip pat pripažįsta maisto švaistymo problemą. „Hellmann‘s“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų Lietuvoje maisto švaistymą laiko dideliu iššūkiu ir tiki, jog kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių šiai problemai mažinti.
„Pirmasis žingsnis sprendimų link visuomet yra problemos pripažinimas, tad labai svarbu, jog Lietuvos gyventojai galvoja apie atsakingą vartojimą ir maisto panaudojimą. Tik maždaug 2 žmonės iš 10 mano, kad pakeisti negali nieko, ir tik 6 proc. maisto švaistymo problemos iš viso neįžvelgia“, – sako Rita Ylakavičiūtė-Ostrauskienė, „Hellmann‘s“ prekės ženklą valdančios kompanijos „Unilever“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse.
Tik maždaug 2 žmonės iš 10 mano, kad pakeisti negali nieko, ir tik 6 proc. maisto švaistymo problemos iš viso neįžvelgia.
Absoliuti dauguma žmonių ne tik sutinka dėl maisto švaistymo problemos egzistavimo, bet ir laiko save atsakingais vartotojais. 89 proc. respondentų teigia maisto visiškai nešvaistantys arba nors ir galėtų išmesti mažiau, besielgiantys atsakingai. Tuo tarpu visišku maisto švaistūnu save laiko tik vienas žmogus iš šimto.
„Tai – stebėtina tendencija, įrodanti, kad žmonės jau yra perėję į kitą sąmoningumo ir savęs supratimo lygį, kai ne tik identifikuoja problemą, bet geriausiai, kaip išmano, imasi ją spręsti. Atsakingiausiais maisto švaistymo klausimu save dažniau įvardija vyresni, 55–64 m. amžiaus, respondentai ir asmenys, turintys specialųjį vidurinį arba povidurinį išsilavinimą“, – sako R.Ostrauskienė.
Stinga planavimo įgūdžių
Nepaisant tinkamo požiūrio į maisto vartojimą, gyventojai susiduria su sunkumais, trukdančiais neišmesti maisto produktų. Dauguma (70 proc.) vis dar išmeta iki 1 kilogramo maisto per mėnesį. Dar 28 proc. šis skaičius kartais išauga ir iki 5 kilogramų.
Tyrimo duomenimis, su maistu elgtis atsakingai – neišmesti dar tinkamų vartoti produktų, panaudoti maisto likučius, pirkti ir gaminti tiek, kiek planuojama suvartoti – gyventojams labiausiai trukdo blogi planavimo įgūdžiai, laiko trūkumas, valios ir žinių stoka.
„Įprastai, netinkamas pirkinių planavimas yra ryškiausia maisto švaistymo priežastis. Žmonės linkę prisipirkti gerokai daugiau produktų nei gali suvartoti, tad dalį jo tenka išmesti, nes jis tiesiog sugenda ir tampa nebevalgomas arba baigiasi jo galiojimo laikas“, – sako R.Ostrauskienė.
Padėtų daugiau informacijos
Pirkinių planavimo svarbą įvertina ir patys gyventojai – kad tai padėtų vartoti atsakingiau, sutinka net 78 proc. respondentų. Vis tik 62 proc. svarbi ir dažnesnė šaldytuve esančių produktų revizija, 42 proc. – kūrybiškų receptų žinojimas.
„Šios priemonės maisto švaistymo problemą padėtų sumažinti iki minimumo, nes atsakingai planuojant pirkinius jų turėsime tiek, kiek reikia. Vis tik ne ką mažiau svarbu gebėti kūrybiškai išnaudoti maisto likučius, tokiu būdu dar labiau mažinant išmetamo maisto kiekį“, – sako R.Ostrauskienė.
Statistiškai reikšmingai dažniau maistą išmeta jaunesni, 25–34 m. respondentai, taip pat aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės. O štai 50 metų ribą perkopę ir turintys specialųjį vidurinį išsilavinimą yra gerokai atsakingesni.
„Panašu, kad maisto švaistymas dažnai susijęs ne tik su planavimo įgūdžių ar laiko stoka, bet ir su gyvenimo būdu. Dažniau namuose valgantys, maisto ruošos įgūdžių turintys vyresni žmonės geba kūrybiškiau išnaudoti produktus, o štai jauni miesto gyventojai tokių patirčių įgyti nespėja, nes praktikuotis negali dažnai dėl įtempto gyvenimo tempo“, – sako R.Ostrauskienė.
Maisto švaistymas dažnai susijęs ne tik su planavimo įgūdžių ar laiko stoka, bet ir su gyvenimo būdu.
Viena išeičių – likučių panaudojimas
Norint mažinti maisto švaistymo problemą, svarbu ne tik atsakingai planuoti pirkinius, bet ir tinkamai panaudoti maisto likučius. Vis tik tyrimas atskleidė, jog 30 proc. žmonių vengia tą daryti, nes nežino tinkamų receptų arba tiesiog nemėgsta valgyti seniau pagaminto maisto.
„Šios priežastys tarpusavyje labai susijusios, nes neretai žmonės mano, kad likučiai yra kažkuo prastesnis maistas, nors iš tiesų tiesiog nežino, kaip juos galima kūrybiškai panaudoti. Tas reikšmingai padėtų sumažinti švaistymą ypač tokių švenčių kaip Velykos metu, kai maisto kiekis ant stalo dažnai didesnis, nei galima suvartoti“, – sako R.Ostrauskienė.
Anot ekspertės, džiugina faktas, kad net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų randa būdų pasigaminti naujus patiekalus iš nesuvartotų maisto likučių.
