„Štai vargšų triušių kūneliai, – rodo sodybos šeimininkė Ala Bojarčiuk. – Trys dideli ir devyni maži. Ir nė vieno iš jų mėsa neliesta.“
Kol kas nenustatytas plėšrūnas, užpuolęs sodybą Osmilovičių kaime, buvo pakankamai gudrus: aukšto intelekto ir didelės fizinės jėgos. Jis sugebėjo atlenkti vielinius kabliukus, kuriais buvo užrakinti triušių narvai, atitraukė durų sklendę.
Vitalijus Savijevskis, Ivaničevsko rajono veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, sako, kad tokių triukų, žinoma, galima išmokyti ir šunį ar beždžionę, jei intensyviai juos dresuotum, tačiau laukiniai gyvūnai to nesugebėtų padaryti.
Gretimame Staraja Lišnia kaime gyvenanti Nadežda Ševčuk parodė ertmę po triušių narvu. Ji buvo užkalta lentomis, tačiau plėšrūnas tokias apsaugas nulupo. Tuomet išpjovė visus triušius. Tačiau tokia egzekucija buvo „betikslė“ – gyvūnų mėsa nė nepaliesta.
„Jei tai būtų šuns ar vilko darbas, jie būtinai būtų paragavę šviežios triušienos. Tačiau šiuo atveju užpuolikas elgėsi visiškai kitaip“, – aiškina mokslininkai.
Pačią neįtikinamiausią egzekuciją paslaptingas gyvis įvykdė Zastavnojės kaime. Čia uždusinta 20 triušių, 15 vištų, 20 jūrų kiaulyčių ir netgi sarginis šuo. Tai labai stambaus plėšrūno braižas.Plėšrūnai, tokiu būdu naikinantys gyvūnus Ukrainoje, lyginami su Pietų Amerikos pabaisomis čiupakabromis.
Paslaptingi žygdarbiai
Panašių istorijų gausu visoje Ukrainoje: Kijevo, Charkovo apskrityse, Zakarpatėje.
Surinktą informaciją apibendrino Kijevo nacionalinio technikos universiteto Anomalinių reiškinių mokslinio tyrimo centro vadovas Artiomas Bilykas.
Plėšrūnai, tokiu būdu naikinantys gyvūnus Ukrainoje, lyginami su Pietų Amerikos pabaisomis čiupakabromis (liet. – „iščiulpiantis ožkas“ arba „ožkų vampyras“.). Tačiau Ukrainos čiupakabra – gudresnė ir godesnė.
Versijos
Viena keisčiausių versijų, kad tai egzotiškų gyvių, kuriuos iš tolimų kraštų parsiveža vietos turtuoliai, darbas. Juk Dniepro upėje sugaunama net krokodilų, pabėgusių iš privačių baseinų.
Tačiau realesnė versija, kad gyvulius smaugia mutantas, pabėgęs iš Černobylio zonos. Šią versiją laikraštyje „Argumenty i fakty“ nagrinėjo genetikos profesorius Konovalovas.
Vis dėlto tikslaus atsakymo dar reikės palaukti, nes neatsirado nė vieno liudininko, savo akimis mačiusio milžinišką Ukrainos čiupakabrą.
