„Pudule, ar gali nelot, Pude, Uravau, kiek galima lot, negerai, kad taip dažnai loji. Palangoj tu taip garsiai neloji“, – Šventojoje savo pudelius maldė Ūpo Dėdė, pasitikdamas 15min.
Pavadinimą pakeitęs Ūpo dėdė patikina, kad yra įsimylėjęs Šventąją, todėl čia grįžta kiekvienais metais. Aplink pasaulį keliones jis jau baigė.
„Jau galima sakyti, taškas padėtas, nes dabar keliauju tik po Lietuvą“, – sako artistas ir parodo ant savo furgono išklijuotas kelionių akimirkas ir laikraščių straipsnių apie jį kopijas. Vienoje antraštėje jis įvardijamas įdomiausiu gatvės artistu Niujorke.
Tai, pasirodo, lėmė ir pavadinimo keitimą – dalija jis juk žmonėms ūpą, o ne pupas.
„Va, kaip pavadinta – amerikietis lietuvis pasistengė, kad mums vaikščioti būtų linksmiau. Aš gi dabar ir pasivadinau Ūpo Dėde. Anksčiau mane senukai, kurie matė prieškarinį Pupų Dėdę, mane praminė šiuolaikiniu Pupų Dėde, taip ir liko. O dabar aš jau pakeičiau vardą“, – sako artistas.
Kaip aviatorius mokys vairuoti
Čia pat Ūpo Dėdė padovanojo savo naujausią kompaktinę plokštelę. Joje – ne dainos, o saugaus eismo patarimai kelyje. Tai svarbiausias jo darbas per pastaruosius kelerius metus.
„Kadangi buvo aviacijos kursai praeityje, aš mokiausi mėgėjiškai lėktuvėliu skraidyti, o vėliau, kai keliavau, domėjausi statistika, kiek daug avarijų įvyksta, daug ir žūva. Tai sukūriau savitus saugaus vairavimo patarimus. Kada lėktuvo piloto saugaus pilotavimo praktika perkonvertuojama vairuotojui ir lakūno saugaus pilotavimo metodika pritaikoma saugiam vairavimui. Aš va būtent šitą dalyką ir sukūriau“, – sako Ūpo Dėdė.
Jis įsitikinęs, kad vairavimo mokyklose „absoliučiai neužsimenama“, kas yra periferinis matymas, todėl žmonės nemoka išvengti avarinių situacijų.
„Kai vairuoji mašiną ir užsižiopsai, periferinis matymas išgelbsti – duoda žmogaus sąmonė impulsą ir išveda jį iš avarinės situacijos psichologinis mechanizmas“, – aiškina menininkas.
Dar, anot jo, sudėti ir kiti aktualūs patarimai vairuojantiesiems – jokio alkoholio.
„Tai pats prasmingiausias dalykas, kurį padariau, nes žmonių gyvybių išgelbės“, – viliasi Ūpo Dėdė.
Su mylimąja bendrauja platoniškai
15min paklausė, ar Ūpo Dėdei aktuali lietuviška filosofija „pastatyt namą, pasodinti medį, užauginti sūnų“. Artistas patikino, kad kiekvienas turi savo pašaukimą.
„Beveik kiekvienas, gyvendamas šioje žemėje, pajunta Dievo duotą misiją, kurią jis turi atlikti. Kaip sakoma, kunigas tą daro su malda, artojas su žagre, raštininkas su plunksna, o aš buvau pajutęs savo misiją, kad reikia pabūti keliautoju ir garsinti Lietuvą“, – pabendravus su Ūpo Dėde tenka pripažinti, kad didesnio patrioto nebuvome sutikę.
„O širdies damą ar turite?“ – klausiame.
„Turiu draugę, kadangi jau mano darosi amžius garbingas, tai, kaip sakoma, daugiau platoniškai bendraujame“, – sako Ūpo Dėdė.
„O gal ji laukia kada sugrįžtant?“ – neatlyžtame.
„Na, žinote, yra toks pasakymas – vienatvė ieško draugo arba draugės. Kada liūdna arba kada pasijunta vienatvė, paskambini, pabendrauji. Tačiau labai vienatvę išblaško ir šitie draugai (rodo į šunis – 15min). Nes jei šalia yra užsidaręs ar pavydus žmogus, ar nelabai gero linkintis, tai su juo labiau jausi vienatvę nei su šitais keturkojais, kurie niekada tavęs neišduos“, – sako Ūpo Dėdė.
Jis patikina, kad ir šeimoje artimi santykiai keičiasi – vaikai pakelia sparnus ir palieka tėvų lizdą, o štai pudeliai būna kartu iki mirties ir tik ji gali išskirti.
Nors turi butą Kaune, į jį sugrįžti vis dar netraukia.
„Tas butas yra nejudantis, o šis – ant ratų, jis yra konkurentas anam. Pajuokausiu, pavyzdžiui, jei blogas kaimynas, tai nejudamame bute reikia arba pyktis arba būti tolerantiškam, negirdėti. O čia šitas – ant ratų. Jei blogas kaimynas, pervažiuoji prie gero“, – šypsosi.
Svajonė – parašyti kelionių knygą
Ūpo Dėdė pasidalijo, kad nori palikti savo „gražų ir įdomų gyvenimo ir veiklos pėdsaką ateities kartoms“. Jau kelias knygas parašęs menininkas dabar nori aprašyti savo keliones, mat su savo furgonu keliavo aplink pasaulį.
„Aš įvairus žmogus kūrybos prasme: ir knygeles rašiau, ir dainas kūriau, na daug ką dariau. Net ir kino filmuke vaidinau. Kiekvienoje srityje atrandi kai ką įdomaus, negali sakyti, kad tik viena kokia sritis yra išskirtinė“, – sako Ūpo Dėdė.
Jis patikina, kad nenori „rengti realybės šou“, bet nori pateikti ką nors, kas „aplinkinių širdis pakeltų aukščiau kasdienybės“.
Nenusėdite vietoje kuriate planus, ar dabar turite kokią nors svajonę, ką dar norėtumėte nuveikti?
„Turiu svajonių, nes juk kol žmogus gyvena, daugiau ar mažiau svajoja. Turiu svajonių – dar reikėtų knygą išleisti iš savo kelionių, gal dar kokią kompaktinę plokštelę savo kūrybos dainų. Va dabar pradėjau kurti apie savo keliones dainą. Dar kažką bandysiu. O dėl keliavimo vėliau žiūrėsiu. Susiklosčius palankioms sąlygoms, žiūrėsiu, gal ir pabandysiu“, – dalijasi ateities planais Ūpo Dėdė.
Anot jo, kuriant svarbiausia yra gera nuotaika ir dvasios ramybė.
„Paprastai įkvėpimu jauniems žmonėms būna tai mylimoji, tai dar kas nors. O man daugiausia buvo Lietuva, nes aš dėl Lietuvos keliavau. O dainomis apie Šventąją noriu suteikti poilsiautojams tokio paprasto nuoširdaus džiaugsmo, kad truputį pasėtų geros nuotaikos ir pateisintų mano naują vardą – gero ūpo, arba geros nuotaikos, dėdės“, – dalijasi mintimis atlikėjas.
Paklaustas, ar neplanuoja keisti ir sceninio įvaizdžio, Ūpo Dėdė susimąsto ir atsako, kad jis per daug apie tai negalvoja – įvaizdis „ateina nesąmoningai“, kai jis ką nors dainuoja ar atlieka.
Šventojoje Ūpo Dėdė žada likti tol, kol bus karšta – čia gaiviau jo šuniukams. Bet jis taip pat lanko ir šventes – dalyvavo Žagarės vyšnių festivalyje, Alytaus miesto šventėje.
Lietuvą garsino šokdamas parašiutu
Ant Ūpo Dėdės, kaip jis vadina, istorinio automobilio, yra ir kelios nuotraukos, kur jis šoka su parašiutu, ar skrenda stovėdamas ant dvisparnio lėktuvo su vėliava.
„Gal ir ne kuklu, bet prisistatysiu, čia yra Lietuvos Guinnesso rekordas, niekas to nedarė, aš pirmas“, – sako artistas apie šuolį iš 4 kilometrų laikant Lietuvos vėliavą. Jis patikino, kad šuolis vyko Pociūnų aerodrome, o anksčiau niekas vėliavos nelaikė.
Jis dalijasi ir įspūdžiais, kaip skrido stovėdamas ant lėktuvo, – taip pat su vėliava.
„Pirmas su Lietuvos trispalve stovėjau ant lėktuvo. Stovėt ir kiti stovėjo, bet su trispalve – ne. Kada aš pradėjau stovėti ir pradėjau skristi, dėl pasipriešinimo po 5 minučių liko tik pagaliukas, o vėliavos audinys tik drrrrrrrr ir nuėjo. O laikant tai atrodo, kad su labai stipriu žmogumi tu lauži ranką“, – apie savo nuotykius pasakoja Ūpo Dėdė.
Patikino, kad stovint ant lėktuvo būtina dėvėti naro kostiumą, kitu atveju lėktuvas gali patekti į „suktuką“ dėl per didelio pasipriešinimo.
Ūpo Dėdė patikina esąs pažįstamas ir su tarpukario piloto Stepono Dariaus dukra bei žmona, mat kadaise dukrą sutiko per Vėlines, kai prie piloto kapo atnešė gėlių.
Baigiant pokalbį Ūpo Dėdė 15min skaitytojams sudainavo dainą, kuri „ne visiškai jo autorinė, o tik iš dalies“. Tačiau pažadėjo, kad kitąkart atvykus jau bus visiškai autorinė daina apie Šventąją.
Dar artistas pažadėjo, kad jo furgonas jau turės istorinio automobilio numerius.
„Istorinis pirmiausia jis yra ta prasme, kad keliavęs aplink pasaulį. Va dabar, tiesą sakant, laukiu istorinių numerių, ir kitą kartą, kai jau susitiksime po pertraukos, bus istoriniai numeriukai“, – pažadėjo Ūpo Dėdė.
