Ši meniška iniciatyva buvo sumanyta siekiant ne tik sukurti unikalius „kabančius sodus“, bet ir pagražinti Meko skersvėjo gatvelę. Savo rankomis jaukų sodą sekmadienį kūrę Užupio ir kitų Vilniaus vietų gyventojai neslėpė geros nuotaikos ir šiltų emocijų. Jų tikslas – kiekvienam parodyti, kad jis gali keisti savo aplinką be ypatingų išlaidų ir pastangų, tereikia tik noro ir ryžto. Anksčiau atrodęs apniukęs, dabar Meko skersvėjis margas nuo spalvotų padangų „vazonų“ bei arbatinukų. Įėjimą į „kabančius sodus“ saugo angelas, o ant sienos tupi katinas.
Iš pačių gyventojų suneštų žolynų, nebenaudojamų ir savadarbių vazonų sukurti gėlynai prikibo prie apleistų pastatų sienų. Anot organizatorių, tvirtinimai padaryti taip, kad pastato šeimininkams vėliau nekiltų problemų juos nuimti atliekant renovaciją.
Užupio „kabančiuose soduose“ palikta ir laistytuvėlių, tad kiekvienas norintis, eidamas pro šalį, gali palaistyti augalus lietaus vandeniu ir prisidėti prie naujojo sodo išsaugojimo. Visi vilniečiai kviečiami pasodinti ir savo augalo, išrauti piktžolės ar pakelti numestos šiukšlės.
Gražios iniciatyvos kūrėjai teigė besiviliantys, kad vakar įgyvendintas projektas bus tęstinis, o Žolinės šventė bus laukiama ir švenčiama kiekvienais metais.
Žolinė
Nuo senų laikų Žolinė laikoma atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Šią dieną moterys rinkdavo laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir mirusieji. Įvedus krikščionybę kasmet Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai, jų metu šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.
