Tai buvo penktadienis, trylikta. Tą dieną visa Lietuva sužinojo, kad visiems didžiai žinomas ir visų labai gerbiamas traktorininkas Vacys Maslionka turėjo bėdų su Raseinių pareigūnais. Priminsime, kad jis jau seniausiai yra paskelbęs, kad dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose. Taip pat jis yra Nacionalinės Naminės Arielkos Varytojų asociacijos prezidentas.
Buvo paviešintas įrašas, kaip V.Maslionkos „katinas“ smagiai darda keliuku, kuriame išeinantis pavasarinis įšalas jau spėjo palikti savo pėdsakus. Nepaisydamas blogo kelio, traktorius meistriškai sukiojosi tarp skaudžių žvyrkelio duobių.
Pareigūnams toks vingiavimas, matyt, pasirodė įtartinas, todėl jie nusprendė iš pažiūros eilinį eismo dalyvį sustabdyti – patikrinti jo girtumą. Didžiam pareigūnų nustebimui – traktorius meistriškai išvengė dar vienos duobės ir nurūko.
Pareigūnai puolė vytis, bet traktorius lengvais viražais pasuko per šiek tiek žaliuojantį, tačiau pažliugusį lauką ir nubirbė per balas miško link.
Su sąlyga, kad apie įvykį buvo paskelbta vienpusiška nuomonė, kreipėmės į V.Maslioką, kad jis paaiškintų situaciją. Vyras tuo metu inspektavo laukus, tačiau rado minutę atsakyti į keletą visuomenei svarbių klausimų.
– Kaip vertinate tą policijos išplatintą situaciją, kuomet bėgote per laukus su T-40 (katinu)? Kodėl bėgote? Kodėl į miško pusę?
– Kaip jau ir minėjau savo Facebook paskyroje, visą šią istoriją vertinu kaip gerai surežisuotą politinių oponentų provokaciją prieš mane, kaip kandidatą į Prezidentus. Akivaizdu, jog buvo siekiama ne tik suteršti mano garbę, bet tuo pačiu nukreipti dėmesį nuo didžiąsias partijas krečiančių skandalų.
Esu nepriklausomas, paprastų žmonių iškeltas ir palaikomas kandidatas. Ir dabar man darosi įdomu, kuri politinė jėga čia pradėjo juodus užkulisinius žaidimus?Galbūt tai konservatorių kerštas už tai, jog į savo komandą į bufetavos pareigas beveik jau prisiviliojau I.Šimonytę?
Galbūt šio spektaklio režisieriai valstiečiai, keršijantys už mano kritiką jų atžvilgiu? Prieš kurį laiką, motyvuodamas tuo, kad ir taip nemažą dalį savo karjeros praleidau fermose braidžiodamas po mėšlą, atmečiau kvietimą jungtis prie naujai susikūrusios LSDDP partijos.
Kilus tam tikram nesusipratimui netgi neparūpinau geros arielkos partijos steigiamajam susirinkimui.
Kuo visa tai baigėsi, pamenat patys – nežinia kuo apsinuodiję partijos nariai net patys nebeprisiminė, ką išsirinko partijos pirmininko pavaduotoju.
Galbūt tai senų politikos vilkų atsakas man? O gal tiesiog kažkuris iš būsimų kandidatų pradėjo purvinus žaidimėlius? Klausimas kol kas atviras.
Tiesa, norėčiau pabrėžti, kad nuo policininkų nebėgau. Tiesiog skubėdamas į miške esančią darbovietę, apakintas skaisčios pavasario saulės, jų nepastebėjau.
Ta pavasarinė saulė labai pavojinga – pasitaiko, kad jos apakinti traktorininkai nepastebėję suaria ir įdirba svetimą lauką. Tad nepastebėti policininkų – joks čia stebuklas.
– Kaip manote, kaip tai paveiks jūsų rinkimų kampaniją? Ar galima teigti, kad rinkimai jau iš tiesų prasidėjo?
– Sunku dabar pasakyti, koks bus šios istorijos poveikis. Ateitis parodys. Sekmadienį planavau vykti į Šilalę palaikyti Kelmės krepšinio komandos, kuri kovoja RKL B diviziono finale. Kelionę planavau išnaudoti ir rinkimų agitacijai – pristatyti save, savo produkciją ir rinkimų programą šilališkiams.
Bet dabar, po šios provokacijos apėmė tam tikros abejonės – greitaeigis traktorius sulaikytas, kabrioletu T-16 vykti dar kiek vėsoka. Kol kas nenusprendžiau ką daryt. Šiaip ar taip, nemanau kad šis įvykis turės didesnių padarinių mano kampanijai ir rinkimų rezultatams. Rinkėjai yra sąmoningi, jie atsirinks, kas ir kaip. Ir jie jau mato, kad rinkimų kova prasidėjo.
Pavyzdžiui, Aušra Maldeikienė jau dabar mane užblokavo, taip užkirsdama kelią bet kokiai kritikai jos atžvilgiu. Valentinas Mazuronis jau pristatė savo programą. Tiesą sakant, jos neskaičiau dar, bet sutrumpintą variantą – animacinį filmą – pažiūrėjau. Linksmas ir įtaigus. Mano šuo Dyzelis net pradėjo loti iš susižavėjimo.
Naglis Puteikis paslaptingai tyli. Akivaizdu, kad darbuojasi prie kažkokios gilios šaknies. Žodžiu, kaip ir sakiau, kova jau užvirė.
– Kaip vertinate antialkoholinę politikų kampaniją? Kaip pats kovojate su alkoholizmu? Matau, kad tvarkingai prisilaikote nuo gėrimo, kai sėdate prie traktoriaus vairo.
– Visa ta kampanija sukelia dvejopus jausmus. Kaip Nacionalinės Naminės Arielkos Varytojų asociacijos prezidentas ją vertinu teigiamai. Visgi duotas nemenkas postūmis senojo, romantiškojo miško amato atgaivinimui ir suklestėjimui.
Norisi atkreipti dėmesį, kad į naudą ta kampanija išėjo ir policininkams. Užuot kirmiję pridususiuose kabinetuose jie dabar kur kas dažniau turi progą pravėdinti galvas, pakvėpuoti grynu miško oru, paklausyti ne agresyvių pusdurnių keiksmų, bet paukščių čiulbėjimo, upelių ir kitokio čiurlenimo.
Visgi yra ir juodoji pusė – išplėšyti žurnalų puslapiai, cenzūruojami literatūros kūriniai, sugadintos sekmadienių popietės, kurviškai subrangęs alus. Dabar jį net ant kepamų šašlykų pilt pasidarė kažkaip gaila.
O dėl to susilaikymo nuo gėrimo, jūs teisus. Traktorininkui girtumas prasideda nuo dviejų promilių. Esu atsakingas ir pareigingas, tad stengiuosi jų neviršyti. Kaip, beje, nutiko ir pastaruoju atveju.
– Kokie pagrindiniai jūsų kaip prezidento siekiai ir tikslai? Gal turite šūkį? O gal pirmiausia pareigūnus aprūpinsite traktoriais, kad ir jie galėtų važiuoti per laukus? Juk žinote – kuo geresnis „džipas“, tuo toliau važiuoti traktoriui jį ištempti?
– Kaip jau esu ne kartą minėjęs, tapęs prezidentu pirmiausia griebsiuosi draudimų vajaus stabdymo ir atšauksiu visas durnystes bei apribojimus, kuriuos dar spės priimti šitas Seimas. O kad jų priims, tai abejonių, manau, niekam nekyla.
Šį punktą į savo programą, kiek mačiau, įtraukė ir kandidatas Valentinas Mazuronis, tad akivaizdu, kad sekmadienį vakare alaus kartais užsimanau ne tik aš.
Kitas svarbus klausimas – naminės arielkos legalizavimas. Esu įsitikinęs, jog remiantis Vengrijos pavyzdžiu galėtų būti įsteigtos specialios varyklos, kuriose kiekvienas LR pilietis su kvalifikuotų amatininkų pagalba galėtų išsivaryti tam tikrą kiekį arielkos. Minėtos įstaigos, be jokios abejonės, turėtų būti tiesiogiai pavaldžios prezidentūrai.
Taip pat esu numatęs tam tikras kultūrinio turizmo skatinimo formas – planuoju sostinėje (galbūt ir keliuose kituose miestuose) pastatyti po paminklą naminės arielkos aparatui. Pilnai veikiantį! Vilnius turi tą savo vamzdį Neries pašonėje. Kiek turistų atvyksta jo aplankyti ir prie jo nusifotografuoti? O va jei jį transformavus į veikiantį aparatą...
Dar viena sritis, kurioje, mano įsitikinimu, mūsų valstybė tiesiog gali šauti į priekį – kosmoso tyrimai ir galbūt net kitų planetų kolonizavimas. Turbūt pritarsite tam, kad pastaruoju metu ima aiškėti tendencija, jog turime galybę tiek profesionalių, tiek savamokslių kosmonautų. Išgirstame tiek daug gražių idėjų, tiek daug įdomių kalbų.
Tačiau detalesniems kosmoso tyrimams neturime tinkamos infrastruktūros. Tikiu, kad užbaigus gerb. Ramūno Karbauskio statomą Ateivių gaudymo centrą šioje srityje įvyks didžiulis proveržis.
Pareigūnų aprūpinimo traktoriais klausimą, ko gero, paliksiu spręsti patiems pareigūnams. Prieš kurį laiką paskelbiau apie tokius planus, tačiau sulaukiau policijos atstovų pastabos, kad pirkimais rūpinasi jie patys. Gal ir gerai, tegu. Nesinori, kad gražus ir geras mano noras pavirstų į tokią..., į kokią pavirto idėja aprūpinti vaikus tautiniais kostiumais.
Visgi čia norėčiau pabrėžti, kad visa mano, kaip prezidento veikla bus orientuota ne tik į svarbius valstybinius reikalus, bet ir į paprastą žmogų, į jo gyvenimo gerinimą. Tą liudija ir mano kampanijos šūkis „Krisiu kryžiumi už Lietuvą, už gimtąją žemę, už paprastą žmogų!“
– Kaip vertinate dabartinį žemės ūkį Lietuvoje? Man asmeniškai teko matyti daug sėkmingų nedidelių ūkių JAV ir ES šalyse, o štai aplink Žeimelį maži ūkiai vargsta. Na, jei pavasarį pasiskolini trąšų, tai rudenį gal šis tas ir išeis. Kur problema?
– Žemę dirbančiam žmogui niekada lengva nebuvo. Visi laikai atnešdavo savų sunkumų. Bet dabar nedideliam ūkiui, kaip jūs ir pastebėjot, išsilaikyti tikrai pasiutusiai sunku. Kame čia bėda? Nežinau... Landsbergis sugriovė kolūkius, tada kažkas per daug prisivogė, kažkas per daug prisigrobė ir primakliavojo. Ir makliavoja toliau. Taip daug, taip stipriai, kad mažiukams po saule nebelieka vietos. Liūdna man dėl to pasiutusiai. Ne tik liūdna, bet ir pikta. Todėl tapęs prezidentu dėsiu visas pastangas, kad šita situacija pasikeistų!
